Ford Fusion: apžvalgos, privalumai ir trūkumai

Automobilių pasaulyje pavadinimas "Ford Fusion" kelia tam tikrą painiavą, nes po juo slypi du iš esmės skirtingi modeliai, skirti skirtingoms rinkoms ir turintys nevienodą paskirtį. Norint visapusiškai suprasti šį pavadinimą, būtina detaliai išnagrinėti abu automobilius, jų ypatybes, privalumus, trūkumus bei vietą automobilių istorijoje. Ši analizė apims tiek Europoje pardavinėtą mažą vienatūrį, tiek Šiaurės Amerikos rinkai skirtą vidutinio dydžio sedaną, pereinant nuo konkrečių detalių prie bendresnių aspektų.

Europos Ford Fusion (2002–2012): Praktiškumas Miesto Džiunglėms

Pirmiausia dėmesį sutelkime į Europoje gerai žinomą Ford Fusion modelį, gamintą nuo 2002 iki 2012 metų. Šis automobilis buvo sukurtas ant Ford Fiesta platformos (penktos kartos), tačiau pasiūlė aukštesnę prošvaisą, erdvesnį ir universalesnį saloną bei kiek kampuotesnį, į mažą visureigį ar vienatūrį panašų dizainą. Tai buvo Ford bandymas sukurti "Urban Activity Vehicle" – miesto aktyvumo automobilį, derinantį mažo hečbeko manevringumą su vienatūrio praktiškumu.

Dizainas ir Konstrukcija: Funkcionalumas Pirmiau Estetikos

Europos Fusion dizainas nebuvo jo stiprioji pusė kalbant apie estetiką. Jis buvo kampuotas, aukštas ir galbūt net šiek tiek neproporcingas, ypač lyginant su aptakesne Fiesta, kurios pagrindu jis buvo sukurtas. Tačiau šis dizainas buvo pavaldus funkcijai. Aukštesnė stogo linija ir beveik vertikalios kėbulo sienelės leido sukurti stebėtinai erdvų saloną tokio dydžio automobiliui. Aukšta sėdėsena suteikė puikų matomumą į priekį ir šonus, o dideli langai dar labiau sustiprino erdvės pojūtį. 2005 metais modelis gavo atnaujinimą (facelift), kurio metu šiek tiek pasikeitė priekiniai ir galiniai žibintai, radiatoriaus grotelės, buvo pasiūlyta naujų spalvų ir apdailos lygių, atnaujintas prietaisų skydelis. Vis dėlto, bendra automobilio forma išliko beveik nepakitusi.

Interjeras buvo paprastas ir funkcionalus, pagamintas iš kietų, bet patvarių plastikų. Ergonomika buvo nebloga, visi valdymo prietaisai lengvai pasiekiami. Nors apdailos medžiagos nebuvo prabangios, surinkimo kokybė buvo pakankamai gera Ford standartams. Pagrindinis akcentas buvo praktiškumas: daug dėtuvių smulkiems daiktams, galimybė nulenkti ne tik galines sėdynes, bet ir priekinio keleivio sėdynės atlošą (kai kuriose komplektacijose), leidžiant pervežti ilgus daiktus.

Varikliai ir Važiavimo Savybės: Orientacija į Ekonomiškumą

Europos Ford Fusion buvo siūlomas su keliais benzininiais ir dyzeliniais varikliais, paveldėtais iš Fiesta:

1.4 Duratec (benzinas): 80 AG (59 kW) galios variklis buvo populiariausias pasirinkimas. Jis pasižymėjo pakankama galia miestui, neblogu patikimumu ir priimtinomis degalų sąnaudomis. Tačiau greitkelyje ar pilnai pakrautam automobiliui galios galėjo trūkti.
1.6 Duratec (benzinas): 100 AG (74 kW) variklis suteikė pastebimai geresnę dinamiką, ypač užmiestyje. Degalų sąnaudos buvo šiek tiek didesnės nei 1.4 litro versijos, bet vis dar protingos.
1.4 TDCi (dyzelis): 68 AG (50 kW) galios, PSA (Peugeot/Citroën) ir Ford bendradarbiavimo vaisius. Šis variklis pasižymėjo itin mažomis degalų sąnaudomis, tačiau buvo triukšmingas ir vangokas. Jo patikimumas laikomas neblogu, jei buvo tinkamai prižiūrimas.
1.6 TDCi (dyzelis): 90 AG (66 kW) galios, taip pat bendros PSA/Ford kūrybos. Šis variklis pasiūlė geresnį galios ir ekonomiškumo balansą nei 1.4 TDCi. Tačiau jis turėjo daugiau potencialių patikimumo problemų, susijusių su turbina, purkštukais ir kietųjų dalelių filtru (DPF), ypač eksploatuojant trumpais atstumais mieste.

Automobiliai buvo komplektuojami su 5 laipsnių mechanine pavarų dėže arba 5 laipsnių automatizuota mechanine pavarų dėže "Durashift EST". Pastaroji nebuvo itin populiari dėl lėto veikimo ir kartais trūkčiojančio pavarų perjungimo.

Važiavimo savybės buvo artimos Fiesta – pakankamai tikslus vairavimas, neblogas stabilumas posūkiuose, ypač atsižvelgiant į aukštesnį svorio centrą. Tačiau pakaba buvo gana kieta, todėl važiavimas nelygiu keliu nebuvo itin komfortiškas. Aukštesnė prošvaisa (apie 16 cm) suteikė šiek tiek daugiau pasitikėjimo važiuojant duobėtais keliais ar užvažiuojant ant bortelių, bet tai nebuvo tikras visureigis – visi Fusion buvo varomi tik priekiniais ratais.

Patikimumas ir Dažniausios Problemos: Paprastumas Turi Savų Privalumų

Europos Ford Fusion laikomas gana patikimu automobiliu, ypač benzininės versijos. Paprasta konstrukcija reiškia mažiau potencialių gedimo taškų.

Dažniausiai pasitaikančios problemos:

Pakabos elementai: Dėl kietokos pakabos ir Lietuvos kelių būklės gana greitai susidėvi stabilizatoriaus traukės, atraminiai guoliai, sailentblokai.
Dyzelinių variklių (ypač 1.6 TDCi) bėdos: Turbinos gedimai (dažnai dėl tepimo problemų), purkštukų problemos, EGR vožtuvo ir DPF filtro bėdos, ypač važinėjant trumpais atstumais.
Pavarų dėžės: Nors mechaninės dėžės patikimos, automatizuota "Durashift EST" gali kelti problemų dėl pavarų perjungimo mechanizmo ir sankabos valdymo.
Elektros sistemos smulkmenos: Kartais pasitaiko problemų su centrinio užrakto mechanizmais, langų pakėlėjais ar prietaisų skydelio indikatoriais.
Rūdys: Kaip ir daugeliui to meto Ford modelių, Fusion gali būti jautrus korozijai, ypač ratų arkų kraštuose, slenksčiuose ir durelių apačioje. Būtina atidi apžiūra perkant naudotą automobilį.

Nepaisant šių galimų problemų, bendras patikimumo vertinimas yra teigiamas, ypač renkantis benzininį variantą su mechanine pavarų dėže. Remontas dažniausiai nėra itin brangus, o detalių pasiūla didelė.

Privalumai (Europos Ford Fusion):

Praktiškumas ir erdvumas: Aukštas ir erdvus salonas, didelė bagažinė (337 litrai), lengvas įlipimas/išlipimas.
Geras matomumas: Aukšta sėdėsena ir dideli langai užtikrina puikų matomumą.
Ekonomiški varikliai: Ypač dyzeliniai variantai pasižymi mažomis degalų sąnaudomis. Benzininiai taip pat nėra rajūs.
Paprastas valdymas ir manevringumas: Lengvai valdomas mieste, nedidelis apsisukimo spindulys.
Patikimumas (ypač benzininės versijos): Paprasta konstrukcija lemia mažesnę gedimų tikimybę.
Priimtina kaina naudotų automobilių rinkoje.

Trūkumai (Europos Ford Fusion):

Pasenęs ir neįkvepiantis dizainas.
Pigios interjero apdailos medžiagos.
Kieta pakaba ir vidutiniškas komfortas važiuojant nelygiu keliu.
Triukšmo izoliacija: Variklio ir kelio triukšmas salone girdimas važiuojant didesniu greičiu.
Potencialios 1.6 TDCi variklio problemos.
Lėta ir nepatikima automatizuota pavarų dėžė "Durashift EST".
Jautrumas korozijai.

Europos Ford Fusion buvo ir išlieka praktiškas, nebrangus eksploatuoti miesto automobilis, ypač tinkamas vyresnio amžiaus žmonėms, jaunoms šeimoms ar tiems, kam reikia patogaus įlipimo ir gero matomumo. Tai nėra automobilis emocijoms, bet racionalus pasirinkimas ieškantiems patikimo ir pigaus "darbinio arklio".

Šiaurės Amerikos Ford Fusion (2006–2020): Stilingas Sedanas su Europietišku Akcentu

Pereikime prie kito "Ford Fusion" – vidutinio dydžio sedano, skirto daugiausia Šiaurės Amerikos rinkai, nors antrosios kartos modelis (nuo 2012 m.) buvo glaudžiai susijęs su Europoje pardavinėjamu Ford Mondeo. Šis Fusion buvo tiesioginis konkurentas tokiems modeliams kaip Toyota Camry, Honda Accord, Nissan Altima ir Chevrolet Malibu.

Pirmoji Karta (2006–2012): Solidus Startas

Pirmosios kartos Fusion debiutavo 2005 metais kaip 2006 metų modelis. Jis buvo sukurtas ant Ford CD3 platformos, kuria dalijosi su Mazda 6 ir Lincoln MKZ. Dizainas buvo gana konservatyvus, bet solidus, su ryškiomis trijų juostų chromuotomis radiatoriaus grotelėmis. Interjeras buvo erdvus, nors apdailos medžiagos neprilygo klasės lyderiams.

Variklių gama apėmė:

2.3L Duratec I4 (benzinas): ~160 AG.
3.0L Duratec V6 (benzinas): ~221 AG.
Vėliau (po 2009 m. atnaujinimo) pasirodė2.5L Duratec I4 (~175 AG) ir galingesnis3.5L Duratec V6 (~263 AG) Sport modelyje.

Buvo siūlomos mechaninės ir automatinės pavarų dėžės, taip pat visų varančiųjų ratų (AWD) sistema su V6 varikliais. 2010 metais debiutavoFusion Hybrid versija su 2.5L Atkinson ciklo varikliu ir elektriniu motoru, kuri buvo giriama už puikias degalų sąnaudas.

Pirmos kartos Fusion buvo vertinamas už geras valdymo savybes (geresnes nei daugelio konkurentų tuo metu), patikimumą ir erdvų saloną. 2009 metais atliktas reikšmingas atnaujinimas pagerino interjero kokybę, atnaujino išorės dizainą ir praplėtė variklių bei technologijų (pvz., SYNC informacinė sistema) pasiūlą.

Antroji Karta (2013–2020): Dizaino Revoliucija ir Technologijų Šuolis

Antrosios kartos Ford Fusion, pristatytas 2012 metais kaip 2013 metų modelis, sukėlė tikrą furorą savo dizainu. Jis buvo vienas pirmųjų Ford modelių su nauja korporatyvine išvaizda, kurios akcentu tapo į Aston Martin panašios priekinės grotelės. Aptakus, dinamiškas ir elegantiškas sedano siluetas išsiskyrė iš konkurentų minios ir dažnai vadinamas vienu gražiausių vidutinės klasės sedanų.

Šis modelis buvo kuriamas pagal "One Ford" strategiją, todėl buvo beveik identiškas Europoje pardavinėtam Ford Mondeo Mk5. Jis naudojo naują Ford CD4 platformą.

Dizainas ir Interjeras:

Išorės dizainas buvo neabejotinai stiprioji antros kartos Fusion pusė. Žemas, platus siluetas, agresyvios priekinės grotelės, siauri priekiniai ir galiniai žibintai sukūrė brangesnio automobilio įspūdį. Interjeras taip pat žengė didelį žingsnį į priekį kokybės ir dizaino prasme. Buvo naudojamos geresnės medžiagos, pagerėjo surinkimo kokybė. Prietaisų skydelis tapo modernesnis, su galimybe įdiegti didelį lietimui jautrų ekraną su Ford SYNC informacine ir pramogų sistema (pradžioje MyFord Touch, vėliau patobulinta SYNC 3).

Salonas buvo pakankamai erdvus priekyje sėdintiems keleiviams, tačiau gale vietos kojoms nebuvo tiek daug, kiek kai kuriuose pagrindiniuose konkurentuose (pvz., Camry ar Accord). Bagažinės tūris taip pat buvo vidutiniškas klasei.

Varikliai ir Technologijos:

Antros kartos Fusion pasiūlė plačią variklių gamą, įskaitant:

2.5L Duratec I4 (benzinas): Bazinė, atmosferinė versija (~175 AG), paprasta ir patikima.
1.6L EcoBoost I4 (benzinas, su turbina): (~178 AG) Siūlytas ankstyvuosiuose modeliuose, vėliau pakeistas 1.5L EcoBoost. Pasižymėjo gera trauka ir ekonomiškumu, bet turėjo patikimumo problemų.
1.5L EcoBoost I4 (benzinas, su turbina): (~181 AG) Pakeitė 1.6L versiją, siūlė panašią dinamiką ir sąnaudas. Taip pat nebuvo be problemų.
2.0L EcoBoost I4 (benzinas, su turbina): (~240-245 AG) Galingiausias keturių cilindrų variantas, suteikiantis solidžią dinamiką. Galimas ir su AWD.
2.7L EcoBoost V6 (benzinas, su turbina): (~325 AG) Siūlytas tik sportiškoje Fusion Sport versijoje (nuo 2017 m.), standartinėje įrangoje turėjo AWD.
Fusion Hybrid: Naudojo 2.0L Atkinson ciklo I4 variklį ir elektrinį motorą (bendra galia ~188 AG). Pasižymėjo puikiu ekonomiškumu mieste.
Fusion Energi (Plug-in Hybrid): Hibridinė versija su didesne baterija, leidžiančia nuvažiuoti tam tikrą atstumą vien elektra (~20-26 mylias / ~32-42 km).

Dauguma modelių buvo komplektuojami su 6 laipsnių automatine pavarų dėže. Mechaninė dėžė buvo prieinama tik su kai kuriais ankstyvųjų metų 1.6L EcoBoost modeliais.

Technologijų srityje Fusion buvo vienas iš lyderių savo klasėje. Be SYNC sistemos, buvo siūloma adaptyvi kruizo kontrolė, aklosios zonos stebėjimo sistema, eismo juostos palaikymo sistema, automatinio statymo sistema, priekinio susidūrimo prevencijos sistema su pėsčiųjų aptikimu ir kt.

Važiavimo Savybės: Komfortas ir Valdymas

Antros kartos Fusion/Mondeo buvo giriamas už puikų važiavimo komforto ir valdymo balansą. Pakaba gerai sugėrė kelio nelygumus, užtikrindama komfortišką kelionę, tačiau automobilis išliko stabilus ir pakankamai tiksliai valdomas posūkiuose, ypač lyginant su kai kuriais minkštesniais konkurentais. Vairavimo sistema suteikė gerą grįžtamąjį ryšį. Triukšmo izoliacija salone taip pat buvo gera.

Patikimumas ir Dažniausios Problemos: Technologijų Kaina

Nors bazinės 2.5L versijos laikomos gana patikimomis, sudėtingesni EcoBoost varikliai ir hibridinės sistemos turėjo savų problemų.

Dažniausiai pasitaikančios problemos (Antros kartos Fusion):

EcoBoost variklių problemos: Ypač 1.5L, 1.6L ir kai kuriems 2.0L EcoBoost varikliams būdingas aušinimo skysčio patekimas į cilindrus dėl bloko arba galvutės įtrūkimų. Tai gali sukelti variklio perkaitimą ir rimtą gedimą.
Automatinės pavarų dėžės: Kai kuriems 6 laipsnių automatams (ypač ankstyvesniems modeliams) pasitaiko transmisijos skysčio nuotėkių ar valdymo problemų.
SYNC sistema: Ankstyvoji MyFord Touch sistema buvo kritikuojama dėl lėto veikimo, strigimų ir sudėtingo valdymo. Vėlesnė SYNC 3 sistema veikė kur kas geriau, bet vis tiek gali pasitaikyti programinės įrangos trikdžių.
Elektronikos gedimai: Dėl didelio elektroninių sistemų kiekio gali pasitaikyti įvairių smulkių gedimų, susijusių su davikliais, kameromis ar valdymo moduliais.
Hibridinių sistemų komponentai: Nors hibridinės sistemos laikomos gana patikimomis, ilgainiui gali prireikti keisti aukštos įtampos bateriją, kas yra brangu.

Privalumai ir Trūkumai: Apibendrinimas

Privalumai (Šiaurės Amerikos Ford Fusion, ypač antros kartos):

Išskirtinis dizainas: Vienas stilingiausių savo klasės sedanų.
Geras valdymas ir komfortas: Puikus balansas tarp sportiškumo ir komforto.
Plati variklių gama: Įskaitant ekonomiškus EcoBoost, patikimą bazinį 2.5L, galingą V6 Sport, bei Hybrid ir Energi versijas.
Modernios technologijos: Gausus vairuotojo pagalbos sistemų ir informacinių technologijų pasirinkimas.
Galimybė rinktis AWD: Padidina pravažumą ir stabilumą prastomis oro sąlygomis.
Tylus ir gerai izoliuotas salonas.

Trūkumai (Šiaurės Amerikos Ford Fusion, ypač antros kartos):

Vidutinė erdvė gale sėdintiems keleiviams ir bagažinėje lyginant su kai kuriais konkurentais.
Potencialios EcoBoost variklių patikimumo problemos (ypač aušinimo skysčio nuotėkiai).
Ankstyvosios SYNC (MyFord Touch) sistemos trūkumai.
Hibridinių modelių baterijos keitimo kaina ilgalaikėje perspektyvoje.
Gamybos nutraukimas: Ford nutraukė Fusion gamybą Šiaurės Amerikoje 2020 m., pereidama prie visureigių ir pikapų, kas gali ateityje paveikti detalių prieinamumą ar likutinę vertę.

Šiaurės Amerikos Ford Fusion, ypač antrosios kartos, buvo stiprus žaidėjas vidutinio dydžio sedanų rinkoje, siūlantis patrauklų dizaino, technologijų ir važiavimo savybių derinį. Jis tiko tiek šeimoms, tiek verslo vartotojams, ieškantiems stilingo ir maloniai vairuojamo automobilio. Tačiau potencialūs pirkėjai turėtų atidžiai įvertinti konkrečių variklių patikimumo istoriją.

Bendri Aspektai ir Pavadinimo Strategija

Akivaizdu, kad pavadinimas "Ford Fusion" žymi du labai skirtingus automobilius, skirtus patenkinti skirtingų regionų poreikius. Europietiškas Fusion buvo atsakas į augantį mažų, praktiškų miesto automobilių su padidintu pravažumu ir erdve poreikį. Tai buvo nišinis produktas, bandantis sujungti hečbeko ir vienatūrio savybes.

Tuo tarpu Šiaurės Amerikos Fusion buvo masinės rinkos produktas, konkuruojantis viename populiariausių segmentų – vidutinio dydžio sedanų. Jo tikslas buvo pasiūlyti patrauklią alternatyvą Japonijos ir Korėjos gamintojų dominuojamiems modeliams, akcentuojant dizainą, technologijas ir vairavimo malonumą.

Kodėl Ford naudojo tą patį pavadinimą skirtingiems modeliams? Tai gali būti susiję su bandymu išnaudoti tam tikrą prekės ženklo atpažįstamumą arba tiesiog pavadinimo tinkamumu abiem koncepcijoms – "Fusion" (liet. susiliejimas, sintezė) gali reikšti skirtingų automobilių tipų savybių sujungimą (EU Fusion) arba technologijų, dizaino ir efektyvumo sintezę (NA Fusion).

Abiejų modelių gamyba jau yra nutraukta. Europietišką Fusion netiesiogiai pakeitė Ford B-Max (vienatūris) ir vėliau Ford EcoSport bei Puma (maži krosoveriai). Šiaurės Amerikos Fusion gamyba nutraukta Ford strategijos keisti fokusą nuo sedanų prie SUV ir pikapų kontekste, nepaliekant tiesioginio įpėdinio JAV rinkoje (nors Mondeo gamyba tęsėsi Kinijoje).

Vertinant Ford Fusion, būtina aiškiai identifikuoti, apie kurį modelį kalbama. Abu automobiliai turėjo savo privalumų ir trūkumų, savo tikslinę auditoriją ir paliko tam tikrą pėdsaką atitinkamose rinkose. Europos Fusion – tai praktiškumo ir paprastumo pavyzdys, o Šiaurės Amerikos Fusion – stiliaus, technologijų ir vairavimo dinamikos derinys vidutinės klasės sedanų segmente.

Tags:

Ford Fusion: ar tai geras pasirinkimas jums?