Volvo FH12: išsamūs techniniai duomenys

Posted on by

Volvo FH serija, o ypač jos pradininkas FH12, yra tapusi neatsiejama Europos ir pasaulio kelių dalimi, simbolizuojančia patikimumą, inovacijas ir vairuotojo komfortą sunkiasvorių vilkikų segmente. Nors šiandien keliuose dominuoja naujesnės kartos Volvo FH modeliai, FH12 išlieka legenda, kurios techniniai sprendimai ir dizaino filosofija padėjo pamatus šiuolaikiniams sunkvežimiams. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime Volvo FH12 technines charakteristikas, pradedant nuo specifinių komponentų ir pereinant prie bendresnių eksploatavimo aspektų.

Varikliai: Galios Širdis

Volvo FH12 sėkmės pagrindas neabejotinai buvo D12 serijos varikliai. Šie varikliai, pristatyti kartu su pačiu FH12 modeliu 1993 metais, buvo reikšmingas žingsnis į priekį sunkvežimių variklių technologijoje. Jų konstrukcija pasižymėjo viršutiniu paskirstymo velenu (OHC) ir elektroniniu būdu valdomais purkštukais (Unit Injectors), kas tuo metu buvo pažangu sprendimas, leidęs pasiekti geresnį degalų efektyvumą ir mažesnę taršą.

D12 Variklių Era: Nuo D12A iki D12D

Per savo gamybos laikotarpį FH12 modelis buvo komplektuojamas su keliomis D12 variklio kartomis, kurios palaipsniui buvo tobulinamos, siekiant atitikti griežtėjančius emisijų standartus (nuo Euro 1 iki Euro 3) ir didinti galią bei sukimo momentą.

  • D12A: Pirmoji karta, pradėta gaminti 1993 m. Ji pasižymėjo solidžia galia ir patikimumu, nustatydama naujus standartus savo klasėje. Atitiko Euro 1 emisijos normas.
  • D12C: Pristatyta apie 1998-2000 metus, kartu su FH serijos atnaujinimu. Ši karta pasiūlė didesnę galią, geresnį sukimo momentą žemesniuose sūkiuose ir atitiko Euro 2, o vėliau ir Euro 3 standartus. Tai buvo bene populiariausia FH12 variklių versija.
  • D12D: Pasirodė vėlesniuose FH12 modeliuose, prieš pat pereinant prie naujos kartos FH su D13 varikliais. D12D pasiūlė dar didesnę galią, įskaitant ir 500 AG variantą, bei toliau optimizuotą degalų sąnaudų ir emisijų balansą, atitinkantį Euro 3 reikalavimus.

Visų šių variklių darbinis tūris buvo 12,1 litro (12130 cm³), kas ir atsispindėjo modelio pavadinime "FH12".

Specifinės Variklių Versijos ir Jų Parametrai

Nors tikslūs parametrai galėjo nežymiai skirtis priklausomai nuo gamybos metų ir konkrečios rinkos, čia pateikiamos tipiškos D12C ir D12D variklių versijų charakteristikos:

  • D12C340: Galia apie 250 kW (340 AG). Sukimo momentas apie 1700 Nm ties 1100-1300 aps./min. Dažniausiai naudotas regioniniams pervežimams ar lengvesnėms sąlygoms.
  • D12C380 / D12D380: Galia apie 279 kW (380 AG). Sukimo momentas apie 1850 Nm ties 1100-1300 aps./min. Populiarus pasirinkimas tiek regioniniams, tiek vidutinio nuotolio tarptautiniams pervežimams. Vienas iš labiausiai paplitusių variantų.
  • D12C420 / D12D420: Galia apie 309 kW (420 AG). Sukimo momentas apie 2000 Nm ties 1100-1300 aps./min. Universalus variklis, tinkantis daugeliui tarptautinių pervežimų užduočių, užtikrinantis gerą galios ir ekonomijos balansą.
  • D12D460: Galia apie 338 kW (460 AG). Sukimo momentas apie 2200 Nm ties 1100-1300 aps./min. Galingesnis variantas, skirtas sunkesniems kroviniams ir sudėtingesniam reljefui.
  • D12D500: Galia apie 368 kW (500 AG). Sukimo momentas apie 2400 Nm ties 1050-1300 aps./min. Galingiausia FH12 versija, skirta patiems sunkiausiems darbams, įskaitant specialiosios paskirties transportą ir sunkiasvorius pervežimus.

Svarbu paminėti: Didelis sukimo momentas pasiekiamas jau žemuose variklio sūkiuose buvo viena iš pagrindinių D12 variklių stiprybių, leidusi užtikrinti gerą trauką, elastingumą ir prisidėjusi prie degalų ekonomijos.

Volvo Engine Brake (VEB/VEB+)

Kartu su D12 varikliais Volvo pristatė ir itin efektyvų motorinį stabdį – Volvo Engine Brake (VEB), o vėliau ir jo patobulintą versiją VEB+. Ši sistema apjungė kompresinį stabdį ir išmetimo vožtuvų stabdį, sukurdama įspūdingą stabdymo galią vien tik varikliu. Priklausomai nuo variklio versijos ir modifikacijos, VEB/VEB+ galia galėjo siekti nuo maždaug 250 kW iki beveik 400 kW. Tai ne tik ženkliai padidino saugumą leidžiantis nuokalnėmis, bet ir sumažino darbinių stabdžių dėvėjimąsi, taip mažinant eksploatacines išlaidas.

Transmisijos: Galios Perdavimas

Volvo FH12 buvo siūlomas su įvairiomis pavarų dėžėmis, pritaikytomis skirtingiems poreikiams ir vairavimo stiliams. Pasirinkimas apėmė tiek tradicines mechanines, tiek ankstyvąsias automatizuotas sistemas.

Mechaninės Pavarų Dėžės

Patikimumo ir paprastumo sinonimu tapusios mechaninės pavarų dėžės buvo populiarus pasirinkimas FH12 modeliuose. Dažniausiai buvo montuojamos Volvo gamybos dėžės, tokios kaip:

  • SR1900 / SR2000 / VT serijos dėžės: Tai buvo 12 arba 14 laipsnių mechaninės pavarų dėžės (pvz., 12+2 arba 14 pavarų su "palėtintoju" ir "skaldytuvu"). Jos pasižymėjo tvirta konstrukcija, gebėjimu atlaikyti didelius sukimo momentus ir santykiniu paprastumu remontuojant. Vairuotojai vertino aiškų pavarų perjungimo mechanizmą.

Mechaninės dėžės reikalavo daugiau vairuotojo įgūdžių, ypač optimaliai išnaudojant variklio sukimo momentą ir taupant degalus, tačiau daugeliui patyrusių vairuotojų tai buvo priimtinas ir patikimas variantas.

Automatizuotos ir Automatinės Pavarų Dėžės

Nors legendinė Volvo I-Shift automatizuota pavarų dėžė išpopuliarėjo vėlesnėse FH kartose (ypač su D13 varikliais), jau FH12 laikotarpiu Volvo eksperimentavo su transmisijų automatizavimu.

  • Geartronic: Tai buvo ankstyvoji Volvo automatizuotos mechaninės pavarų dėžės versija. Ji veikė panašiu principu kaip I-Shift – tai buvo mechaninė dėžė su elektroniniu-pneumatiniu valdymo bloku, kuris automatiškai perjunginėjo pavaras. Nors ir ne tokia ištobulinta kaip vėlesnė I-Shift, Geartronic jau siūlė didesnį komfortą ir galėjo padėti nepatyrusiems vairuotojams optimizuoti degalų sąnaudas.
  • Powertronic: Kai kuriose specifinėse FH12 konfigūracijose (dažniau specialiosios paskirties, pvz., statybų ar komunaliniuose sunkvežimiuose) galėjo būti montuojama ir klasikinė automatinė pavarų dėžė su hidrotransformatoriumi (torque converter), pavyzdžiui, Allison gamybos. Šios dėžės užtikrina itin sklandų pajudėjimą iš vietos ir pavarų perjungimą, tačiau paprastai pasižymi šiek tiek didesnėmis degalų sąnaudomis nei mechaninės ar automatizuotos dėžės.

Automatizuotų ir automatinių transmisijų pasirinkimas FH12 laikais dar nebuvo toks platus kaip šiandien, tačiau Volvo jau tada rodė kryptį link didesnio vairuotojo komforto ir efektyvumo automatizavimo pagalba.

Važiuoklė ir Ašys: Pagrindas ir Keliamoji Galia

Volvo FH12 važiuoklė buvo sukurta taip, kad atlaikytų dideles apkrovas, užtikrintų stabilumą ir gerą valdymą įvairiomis sąlygomis. Buvo siūloma daugybė važiuoklės konfigūracijų, leidžiančių pritaikyti sunkvežimį konkrečioms užduotims.

Ašių Konfigūracijos

Populiariausios Volvo FH12 ašių konfigūracijos buvo:

  • 4x2: Standartinis vilkikas su viena varančiąja galine ašimi. Labiausiai paplitusi konfigūracija tarptautiniams pervežimams standartinėmis sąlygomis.
  • 6x2: Vilkikas su viena varančiąja ašimi ir viena papildoma, dažnai pakeliama ir vairuojama ("pusher" arba "tag" ašis), palaikančiąja ašimi. Ši konfigūracija leidžia vežti didesnį bendrą svorį, populiari šalyse su griežtesniais ašių apkrovos ribojimais arba kai reikalingas didesnis stabilumas.
  • 6x4: Vilkikas arba važiuoklė su dviem varančiosiomis galinėmis ašimis (tandemas). Skirta sunkesniems kroviniams, prastesnėms kelio sąlygoms, statyboms, medienos pervežimui, kur reikalinga didesnė traukos jėga ir pravažumas.
  • 8x4: Važiuoklė (rečiau vilkikas) su dviem priekinėmis vairuojamosiomis ašimis ir dviem varančiosiomis galinėmis ašimis. Dažniausiai naudojama sunkiasvorėms važiuoklėms su specialia įranga (pvz., kranai, savivarčiai), kur reikalinga labai didelė keliamoji galia ir svorio paskirstymas.

Pasirinkimas priklausė nuo planuojamų pervežimų pobūdžio, krovinių svorio ir teisinių reikalavimų konkrečioje šalyje.

Pakabos Tipai

Volvo FH12 buvo galima rinktis iš kelių pakabos tipų:

  • Pilnai lakštinė pakaba: Visos ašys su parabolinėmis arba daugialakštėmis lingėmis. Tai tvirtas, patikimas ir pigesnis variantas, dažnai rinktasis statybiniams ar kitiems sunkiomis sąlygomis dirbantiems sunkvežimiams. Tačiau komforto lygis yra žemesnis.
  • Kombinuota pakaba: Priekinė ašis su lakštinėmis lingėmis, galinė(s) ašis(-ys) su pneumatine pakaba. Kompromisinis variantas, suteikiantis geresnį komfortą ir galimybę reguliuoti važiuoklės aukštį gale.
  • Pilnai pneumatinė pakaba: Visos ašys (arba bent jau priekinė ir varančioji galinė) su pneumatine pakaba. Užtikrina aukščiausią komforto lygį, stabilumą, leidžia tiksliai reguliuoti važiuoklės aukštį (svarbu prikabinant/atkabinant puspriekabę), geriau sugeria kelio nelygumus. Tai buvo populiariausias pasirinkimas tarptautinių pervežimų vilkikams.

Stabdžių Sistema

FH12 modeliuose Volvo diegė pažangias stabdžių sistemas. Priklausomai nuo gamybos metų ir konfigūracijos, galėjo būti montuojami:

  • Būgniniai stabdžiai: Ankstyvesniuose modeliuose arba bazinėse komplektacijose.
  • Diskiniai stabdžiai: Palaipsniui tapo standartu, ypač priekinėje ašyje, o vėliau ir galinėse. Užtikrina efektyvesnį ir stabilesnį stabdymą, ypač esant didelėms apkrovoms ar dažnai stabdant.
  • EBS (Electronic Braking System): Elektroniniu būdu valdoma stabdžių sistema, kuri vėlesniuose FH12 modeliuose tapo vis dažnesnė. EBS užtikrina greitesnį stabdžių suveikimą, geresnį stabdymo jėgos paskirstymą tarp ašių, integruoja ABS (Anti-lock Braking System) ir ASR (Anti-Slip Regulation) funkcijas, taip ženkliai padidindama aktyvųjį saugumą.

Kombinacijoje su efektyviu VEB motoriniu stabdžiu, FH12 stabdžių sistema buvo vertinama kaip labai patikima ir saugi.

Matmenys ir Svorio Parametrai

Volvo FH12 matmenys ir svorio parametrai labai varijavo priklausomai nuo kabinos tipo, važiuoklės ilgio (ratų bazės) ir ašių konfigūracijos.

  • Ratų bazė: Vilkikams (4x2, 6x2) tipinė ratų bazė svyravo nuo maždaug 3500 mm iki 3800 mm. Važiuoklėms (6x4, 8x4) ratų bazės galėjo būti gerokai ilgesnės, priklausomai nuo antstato tipo.
  • Bendras ilgis: 4x2 vilkiko ilgis paprastai neviršydavo 6000-6500 mm.
  • Plotis: Standartinis plotis apie 2500-2550 mm.
  • Aukštis: Priklausė nuo kabinos tipo (Globetrotter XL buvo aukščiausia) ir važiuoklės aukščio, svyravo nuo maždaug 3300 mm iki beveik 4000 mm.
  • Balno aukštis (vilkikams): Dažniausiai apie 1150 mm, bet galėjo būti ir kitokių variantų.
  • Degalų bakų talpa: Labai įvairi, nuo kelių šimtų litrų vieno bako iki kombinacijų su bendra talpa virš 1000 litrų (pvz., 700 + 400 l), siekiant užtikrinti didelį nuvažiuojamą atstumą be degalų papildymo.
  • Bendroji transporto priemonės masė (GVW): 4x2 vilkikui paprastai apie 18-20 tonų. 6x2 – iki 26 tonų. 6x4 ir 8x4 važiuoklėms – gerokai daugiau, priklausomai nuo ašių ir pakabos tipo, galėjo siekti 32 tonas ir daugiau (pagal technines galimybes, ne visada atitinka leidžiamą masę keliuose).
  • Bendroji junginio masė (GCW): Standartiniams tarptautiniams pervežimams – 40-44 tonos (priklausomai nuo šalies taisyklių). Techniškai FH12, ypač galingesnės versijos (460-500 AG) su 6x4 konfigūracija, galėjo vilkti ir žymiai sunkesnius junginius (pvz., specialieji pervežimai).

Specifiniai Matmenų Pavyzdžiai

Remiantis įvairiais šaltiniais, galima pateikti keletą orientacinių pavyzdžių: FH12 D12C380 6x2 vilkiko ilgis galėjo būti apie 6490 mm, aukštis apie 3267 mm (su žemesne kabina). Medienvežio antstatui skirta važiuoklė galėjo turėti pakrovimo aikštelės ilgį apie 7200 mm, o bendras aukštis siekti 4000 mm.

Kabina: Vairuotojo Darbo Vieta ir Komfortas

Vienas iš aspektų, kuriuo Volvo FH serija išsiskyrė nuo pat pradžių, buvo dėmesys vairuotojo darbo vietai ir komfortui. FH12 kabina buvo suprojektuota galvojant apie ilgas darbo valandas kelyje.

Kabinų Tipai

Volvo FH12 buvo siūlomas su kelių tipų kabinomis:

  • Dieninė kabina (Day Cab): Trumpiausia kabina be miegamosios vietos. Skirta regioniniams pervežimams, statyboms, komunaliniam sektoriui, kur vairuotojas grįžta nakvoti namo.
  • Miegamoji kabina (Sleeper Cab): Standartinė kabina su viena miegamąja vieta. Tinka vidutinio nuotolio pervežimams arba kaip ekonomiškesnis variantas tarptautiniams pervežimams.
  • Globetrotter: Paaukštinta kabina su viena arba dviem miegamosiomis vietomis. Suteikia žymiai daugiau erdvės, leidžia atsistoti beveik visu ūgiu. Tai buvo populiariausias pasirinkimas tarptautiniams pervežimams, tapęs komforto standartu.
  • Globetrotter XL: Pati aukščiausia ir erdviausia kabina, siūlanti maksimalų komfortą ilgose kelionėse. Dvi plačios miegamosios vietos, daugybė daiktadėžių, didelis vidinis aukštis. Prestižinis ir komfortiškiausias pasirinkimas.

Interjeras ir Ergonomika

FH12 interjeras, ypač po 1998/2000 metų atnaujinimo, pasižymėjo gerai apgalvota ergonomika. Vairuotojo vieta buvo suprojektuota taip, kad visi svarbiausi valdikliai būtų lengvai pasiekiami. Prietaisų skydelis buvo informatyvus ir aiškus. Buvo skiriamas dėmesys medžiagų kokybei ir surinkimui. Globetrotter ir Globetrotter XL kabinose buvo daug dėmesio skiriama daiktų saugojimo sprendimams – įvairios lentynos, spintelės virš priekinio stiklo ir po gultu.

Miegamosios vietos buvo pakankamai plačios ir patogios. Geresnėse komplektacijose buvo siūlomi autonominiai šildytuvai (webasto), kondicionieriai, šaldytuvai ir kiti komforto elementai.

Saugumo Aspektai

Volvo visada garsėjo dėmesiu saugumui. FH12 kabina buvo suprojektuota ir išbandyta pagal griežtus Švedijos smūgio testų standartus, kurie viršijo tuo metu galiojusius Europos reikalavimus. Tvirta kabinos struktūra ir apgalvotos deformacijos zonos padėjo apsaugoti vairuotoją avarijos atveju.

Eksploatacinės Savybės ir Pritaikymas

Volvo FH12 buvo universalus sunkvežimis, kurio eksploatacinės savybės leido jį pritaikyti įvairioms transporto užduotims.

Degalų Sąnaudos

Degalų sąnaudos yra vienas svarbiausių veiksnių komerciniame transporte. FH12, ypač su D12C ir D12D varikliais bei tinkamai parinkta transmisija ir ašių perdavimo skaičiumi, pasižymėjo konkurencingomis degalų sąnaudomis savo laikmečiui. Vidutinės sąnaudos standartiniam 40 tonų junginiui tarptautiniame maršrute svyravo priklausomai nuo daugelio veiksnių (variklio galios, maršruto reljefo, vairavimo stiliaus, krovinio svorio, oro sąlygų, techninės būklės), tačiau dažnai buvo minimi skaičiai tarp30 ir 35 litrų 100 kilometrų. Galingesnės versijos (460-500 AG) arba sunkvežimiai, dirbantys sunkesnėmis sąlygomis (pvz., statybose, miško pramonėje), natūraliai naudojo daugiau degalų.

Dinaminės Charakteristikos

Dėl didelio sukimo momento žemuose sūkiuose FH12 pasižymėjo gera trauka ir elastingumu. Net ir vidutinės galios varikliai (380-420 AG) užtikrino pakankamą dinamiką standartiniams pervežimams. Galingesnės versijos suteikė daugiau pasitikėjimo lenkiant ar važiuojant įkalnėse. Važiuoklė, ypač su pneumatine pakaba, užtikrino gerą stabilumą ir valdymą net ir važiuojant didesniu greičiu ar sudėtingesniais kelio ruožais.

Pritaikymo Sritys

Dėl savo universalumo ir plataus konfigūracijų pasirinkimo Volvo FH12 buvo naudojamas įvairiose srityse:

  • Tarptautiniai pervežimai: Dažniausiai 4x2 arba 6x2 vilkikai su Globetrotter/XL kabinomis, optimizuoti ilgiems atstumams ir maksimaliam komfortui.
  • Regioniniai pervežimai: 4x2 vilkikai arba važiuoklės su dieninėmis ar miegamosiomis kabinomis, skirti trumpesniems maršrutams, prekių distribucijai.
  • Statyba: 6x4, 8x4 važiuoklės su savivarčio kėbulais, betono maišyklėmis, kranais. Čia vertinamas tvirtumas, pravažumas ir didelė keliamoji galia.
  • Medienos pervežimas: Tvirtos 6x4 važiuoklės su specialiais antstatais ir manipuliatoriais darbui miške ir medienos išvežimui. Reikalingas didelis pravažumas ir galia.
  • Specialiosios paskirties transportas: Važiuoklės sunkiasvorių krovinių pervežimui, autocisternos, šaldytuvai ir kt.

Priežiūra ir Eksploatavimo Patarimai

Nors Volvo FH12 yra laikomas patikimu sunkvežimiu, kaip ir bet kuri technika, jis reikalauja reguliarios ir kvalifikuotos priežiūros.

Techninė Priežiūra

Gamintojas nustatė rekomenduojamus techninės priežiūros intervalus, kurie priklausė nuo eksploatavimo sąlygų ir naudojamų tepalų bei filtrų kokybės. Reguliarus variklio alyvos ir filtrų keitimas, transmisijos, ašių alyvos patikra ir keitimas, stabdžių sistemos patikra, važiuoklės tepimas – tai būtinos procedūros siekiant užtikrinti ilgaamžiškumą ir patikimumą. Naudojant originalias arba aukštos kokybės analogiškas dalis galima išvengti netikėtų gedimų ir brangaus remonto.

Dažniausiai Pasitaikantys Gedimai ar Dėmesio Reikalaujančios Sritys

Per ilgus eksploatavimo metus išryškėjo kelios sritys, į kurias FH12 savininkams verta atkreipti dėmesį:

  • Elektronikos problemos: Kaip ir daugelyje to meto sunkvežimių su sudėtingėjančiomis elektroninėmis sistemomis (variklio valdymo blokas, EBS, kabinos elektronika), kartais pasitaikydavo daviklių, laidynų ar valdymo modulių gedimų.
  • Purkštukai (Unit Injectors): Nors patikimi, elektroniniu būdu valdomi purkštukai yra jautrūs degalų kokybei. Naudojant nekokybiškus degalus ar laiku nekeičiant filtrų, gali kilti problemų.
  • Pneumatinė sistema: Oro nuotėkiai iš pneumatinės pakabos ar stabdžių sistemos yra dažna senesnių sunkvežimių problema, reikalaujanti reguliarios patikros.
  • Aušinimo sistema: Radiatoriaus, termostato, vandens siurblio būklės stebėjimas yra svarbus, ypač galingesniuose varikliuose, dirbančiuose su didele apkrova.

Reikia pabrėžti, kad bendrai FH12 laikomas labai tvirtu ir ištvermingu sunkvežimiu, o dauguma problemų kyla dėl natūralaus nusidėvėjimo arba netinkamos priežiūros.

Vairavimo Ypatumai

Norint efektyviai eksploatuoti FH12, verta atsižvelgti į kelis patarimus:

  • Išnaudoti sukimo momentą: D12 varikliai efektyviausiai dirba žemų/vidutinių sūkių diapazone (apie 1100-1500 aps./min). Vengiant nereikalingo variklio "gręžimo" galima sutaupyti degalų.
  • Naudoti VEB: Aktyvus motorinio stabdžio naudojimas ne tik taupo darbinius stabdžius, bet ir didina saugumą, ypač leidžiantis nuokalnėmis.
  • Tolygus vairavimas: Staigūs greitėjimai ir stabdymai didina degalų sąnaudas ir komponentų dėvėjimąsi.
  • Aerodinamika: Įsitikinti, kad oro aptakai (jei yra) sureguliuoti pagal puspriekabės aukštį, gali šiek tiek sumažinti oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.

Volvo FH12 Palikimas ir Įtaka Pramonei

Volvo FH12 nebuvo tiesiog dar vienas sunkvežimis. Jo pasirodymas 1993 metais žymėjo naują etapą sunkiasvorių vilkikų rinkoje. Pažangus D12 variklis, didelis dėmesys vairuotojo komfortui ir saugumui, modernus (savo laikmečiui) dizainas ir platus konfigūracijų pasirinkimas leido FH serijai greitai užkariauti rinką ir tapti vienu populiariausių vilkikų Europoje.

FH12 sėkmė padėjo pamatus tolimesnei FH serijos evoliucijai – vėlesnės kartos su D13, o dabar ir su D13K bei kitais varikliais, I-Shift pavarų dėže, dar modernesnėmis kabinomis ir saugumo sistemomis tęsia FH12 pradėtą kryptį. Nors šiandien FH12 keliuose matomas vis rečiau, jo indėlis į sunkiojo transporto pramonės vystymąsi yra neginčijamas. Tai buvo sunkvežimis, kuris parodė, kad galia, efektyvumas, saugumas ir vairuotojo komfortas gali sėkmingai derėti viename pakete.

Tags:

Panašūs įrašai: