Opel Signum: Išsamūs Techniniai Duomenys ir Apžvalga

Posted on by

Įvadas: Unikalus Bandymas Vidutinės Klasės Segmente

Opel Signum, gamintas Vokietijos automobilių gamintojo „Opel“ nuo 2003 iki 2008 metų, yra automobilis, kuris bandė peržengti tradicines klasių ribas. Nors techniškai jis buvo glaudžiai susijęs su trečiosios kartos Opel Vectra (Vectra C), dalindamasis ta pačia GM Epsilon platforma, Signum buvo pozicionuojamas kaip erdvesnis, lankstesnis ir labiau į komfortą orientuotas modelis, kartais netgi vadinamas „premium“ segmento atstovu pačios „Opel“ komunikacijoje. Jo pagrindinis išskirtinumas buvo neįprasta kėbulo koncepcija – ilgesnė ratų bazė, paimta iš Vectra Caravan (universalo), tačiau su hečbeko tipo galine dalimi, siekiant maksimaliai padidinti erdvę gale sėdintiems keleiviams ir pasiūlyti inovatyvią „FlexSpace“ sėdynių sistemą. Ši analizė gilinsis į specifinius Opel Signum techninius duomenis, pradedant nuo matmenų ir variklių, pereinant prie konstrukcijos ypatumų ir baigiant platesniu kontekstu apie jo vietą rinkoje bei eksploatacines savybes.

Specifiniai Techniniai Duomenys: Matmenys, Svoris ir Talpa

Kėbulo Matmenys ir Svoris

Opel Signum išsiskyrė savo proporcijomis, kurios tiesiogiai atspindėjo jo paskirtį – suteikti daugiau erdvės viduje. Automobilioilgis siekė maždaug 4636 mm,plotis (be veidrodėlių) – 1798 mm, oaukštis – apie 1466 mm. Svarbiausias parametras, lemiantis salono erdvę, ypač gale, buvoratų bazė – ji siekė net 2830 mm. Tai buvo identiška Vectra C Caravan ratų bazei ir net 130 mm ilgesnė nei Vectra C sedano ar hečbeko. Būtent ši ilga ratų bazė leido įgyvendinti „FlexSpace“ koncepciją ir pasiūlyti itin didelę erdvę kojoms gale.

Automobilionuosavas svoris (kerb weight) svyravo priklausomai nuo variklio, transmisijos ir įrangos lygio. Lengviausios versijos su 1.8 litro benzininiu varikliu svėrė apie 1450-1490 kg, o sunkiausios, pavyzdžiui, su 3.0 V6 CDTI dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže bei gausia įranga, galėjo viršyti 1700 kg.Leidžiama bendroji masė paprastai siekdavo apie 2000-2200 kg, priklausomai nuo modifikacijos.

Bagažinės Talpa ir „FlexSpace“ Sistema

Bagažinės talpa nebuvo pagrindinis Signum privalumas, lyginant su tradiciniais universalais, tačiau ji buvo pakankamai praktiška ir lanksti dėl „FlexSpace“ sistemos. Standartinė bagažinės talpa (iki uždangalo) siekė nuo 365 iki 550 litrų. Šis diapazonas atsirado dėl galimybės stumdyti galines sėdynes pirmyn ir atgal. Nulenkus galines sėdynes (kurios susilankstydavo į visiškai lygias grindis), maksimali krovinių erdvė padidėdavo iki maždaug 1410 litrų. „FlexSpace“ sistema leido ne tik stumdyti dvi kraštines galines sėdynes individualiai, bet ir reguliuoti jų atlošų pasvirimo kampą. Vidurinę sėdynę buvo galima nulenkti ir paversti plačiu porankiu arba daiktadėže, o kai kuriose versijose – netgi integruotu šaldytuvu („Travel Assistant“).

Variklių Gama: Detali Apžvalga

Opel Signum per savo gamybos laikotarpį turėjo platų benzininių ir dyzelinių variklių pasirinkimą, daugelį jų paveldėjęs iš Vectra C modelio. Varikliai pasižymėjo skirtingomis charakteristikomis, galia, degalų sąnaudomis ir patikimumu.

Benzininiai Varikliai

  • 1.8 16V (Z18XE): Tai buvo bazinis benzininis variklis, 1.8 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų, su kintamu vožtuvų valdymu. Jo galia siekė 90 kW (122 AG) esant 6000 aps./min., o maksimalus sukimo momentas – 167 Nm esant 3800 aps./min. Šis variklis buvo laikomas pakankamai patikimu ir ekonomišku pasirinkimu ramiam vairavimui, nors sunkesniam Signum kėbului jo galios galėjo šiek tiek trūkti dinamiškesniam važiavimui. Komplektuojamas dažniausiai su 5 laipsnių mechanine pavarų dėže.
  • 1.8 16V (Z18XER): Vėlesniuose modeliuose (maždaug nuo 2006 m.) pasirodė atnaujinta šio variklio versija su kintama vožtuvų fazių keitimo sistema abiejuose velenėliuose. Galia padidėjo iki 103 kW (140 AG) esant 6300 aps./min., o sukimo momentas – iki 175 Nm esant 3800 aps./min. Šis variklis suteikė šiek tiek geresnę dinamiką ir išlaikė panašias degalų sąnaudas. Taip pat dažniausiai komplektuotas su 5 laipsnių mechanine pavarų dėže.
  • 2.2 Direct (Z22YH): Vienas iš įdomesnių, bet ir prieštaringai vertinamų variklių. Tai buvo 2.2 litro keturių cilindrų agregatas su tiesioginiu degalų įpurškimu. Jo galia siekė 114 kW (155 AG) esant 5600 aps./min., o sukimo momentas – 220 Nm esant 3800 aps./min. Šis variklis turėjo užtikrinti geresnę dinamiką ir mažesnes degalų sąnaudas nei panašaus tūrio varikliai su įprastu įpurškimu. Tačiau praktikoje jis pagarsėjo problemomis su aukšto slėgio degalų siurbliu ir grandinės įtempikliais, todėl jo patikimumas vertinamas atsargiai. Galėjo būti komplektuojamas su 5 laipsnių mechanine arba 5 laipsnių automatine pavarų dėže.
  • 2.0 Turbo (Z20NET): Šis 2.0 litrų keturių cilindrų variklis su turbokompresoriumi buvo puikus kompromisas tarp galios ir ekonomijos. Jis generavo 129 kW (175 AG) esant 5500 aps./min. ir solidų 265 Nm sukimo momentą plačiame 2500-3800 aps./min. diapazone. Variklis pasižymėjo tolygia galios kreive ir užtikrino gerą dinamiką (0-100 km/h per maždaug 9 sekundes). Laikomas gana patikimu. Buvo komplektuojamas su 6 laipsnių mechanine pavarų dėže.
  • 3.2 V6 (Z32SE): Iki 2.8 V6 Turbo pasirodymo, tai buvo galingiausias benzininis variklis Signum gamoje. 3.2 litro V6 atmosferinis variklis išvystė 155 kW (211 AG) esant 6200 aps./min. ir 300 Nm sukimo momentą esant 4000 aps./min. Nors ir galingas, jis nebuvo itin sportiškas, labiau orientuotas į komfortišką ir užtikrintą važiavimą didesniais greičiais. Degalų sąnaudos buvo gana didelės. Komplektuotas su 5 laipsnių automatine pavarų dėže arba retesne 5 laipsnių mechanine.
  • 2.8 V6 Turbo (Z28NEL / Z28NET): Po modelio atnaujinimo (facelift) apie 2005-2006 metus, pasirodė modernus 2.8 litro V6 variklis su turbokompresoriumi. Pradžioje jis turėjo 169 kW (230 AG) versiją (Z28NEL), o vėliau pasirodė galingesnė 184 kW (250 AG) versija (Z28NET), kuri buvo montuojama ir į sportiškąją OPC versiją (nors Signum OPC nebuvo). Šie varikliai pasižymėjo įspūdinga galia (sukimo momentas siekė 330-350 Nm) ir suteikė Signum solidžią dinamiką (0-100 km/h per 7-7.5 sekundės). Buvo komplektuojami su 6 laipsnių mechanine arba 6 laipsnių automatine pavarų dėže. Nors galingi, reikalavo atidesnės priežiūros, ypač aušinimo sistemos ir turbinos.

Dyzeliniai Varikliai

Dyzeliniai varikliai buvo populiarus pasirinkimas Europoje dėl mažesnių degalų sąnaudų.

  • 2.0 DTI (Y20DTH): Senesnės kartos 2.0 litrų keturių cilindrų dyzelinis variklis su tiesioginiu degalų įpurškimu per paskirstymo siurblį (VP44). Jo galia siekė 74 kW (101 AG) esant 4000 aps./min., o sukimo momentas – 230 Nm esant 1500-2500 aps./min. Šis variklis buvo montuojamas tik pačioje gamybos pradžioje. Pasižymėjo vidutine dinamika ir ne pačiu geriausiu patikimumu (ypač susijusiu su degalų siurbliu).
  • 2.2 DTI (Y22DTR): Galingesnė senesnės kartos dyzelio versija, 2.2 litro darbinio tūrio. Galia – 92 kW (125 AG) esant 3250-4000 aps./min., sukimo momentas – 280 Nm esant 1500-2750 aps./min. Taip pat naudojo VP44 siurblį ir turėjo panašių patikimumo problemų kaip 2.0 DTI, nors dinamika buvo šiek tiek geresnė. Abu šie DTI varikliai vėliau buvo pakeisti modernesniais CDTI agregatais.
  • 1.9 CDTI (Z19DT / Z19DTH): Tai buvo Fiat/GM bendros kūrybos varikliai su Common Rail įpurškimo sistema, kurie pakeitė senuosius DTI. Jie tapo populiariausiu pasirinkimu Signum modelyje. Buvo siūlomos dvi pagrindinės versijos:
    • 8 vožtuvų (Z19DT): 88 kW (120 AG) galios esant 3500-4000 aps./min. ir 280 Nm sukimo momento esant 2000-2750 aps./min. Ši versija buvo laikoma patikimesne.
    • 16 vožtuvų (Z19DTH): 110 kW (150 AG) galios esant 4000 aps./min. ir 320 Nm sukimo momento esant 2000-2750 aps./min. Galingesnė, bet turėjo daugiau žinomų problemų su įsiurbimo kolektoriaus sklendėmis (swirl flaps) ir kietųjų dalelių filtru (DPF).
    Abu 1.9 CDTI variantai pasižymėjo gera trauka ir palyginti nedidelėmis degalų sąnaudomis (vidutiniškai 6-7 l/100 km). Buvo komplektuojami su 6 laipsnių mechanine arba 6 laipsnių automatine pavarų dėže.
  • 3.0 V6 CDTI (Y30DT / Z30DT): Galingiausias dyzelinis variklis Signum gamoje, Isuzu kūrinys. Tai 3.0 litrų V6 variklis su Common Rail sistema. Pradinė versija (Y30DT) generavo 130 kW (177 AG) ir 370 Nm sukimo momento. Vėlesnė, atnaujinta versija (Z30DT, maždaug nuo 2005 m.) turėjo 135 kW (184 AG) ir 400 Nm. Šis variklis užtikrino puikią trauką ir komfortišką važiavimą dideliais greičiais, tačiau ankstyvosios Y30DT versijos pagarsėjo rimtomis problemomis dėl cilindrų gilzių sėdimo, kas galėjo lemti kapitalinį variklio remontą. Vėlesnė Z30DT versija laikoma patikimesne, tačiau vis tiek reikalauja kvalifikuotos priežiūros. Buvo komplektuojamas dažniausiai su 6 laipsnių automatine pavarų dėže, rečiau – su 6 laipsnių mechanine.

Transmisijos: Mechanika ir Automatas

Opel Signum buvo siūlomas su įvairiomis pavarų dėžėmis, priklausomai nuo variklio ir komplektacijos:

  • 5 laipsnių mechaninė (F23/F35): Montuojama su silpnesniais benzininiais (1.8, 2.2 Direct) ir senesniais dyzeliniais (2.0 DTI, 2.2 DTI) varikliais.
  • 6 laipsnių mechaninė (F40): Standartinė su galingesniais benzininiais (2.0 Turbo, 2.8 V6 Turbo) ir visais CDTI dyzeliniais varikliais (1.9 CDTI, 3.0 V6 CDTI). Laikoma tvirta ir patikima.
  • 5 laipsnių automatinė (AF23/AF33): Siūloma su 2.2 Direct ir 3.2 V6 benzininiais varikliais bei 2.2 DTI dyzeliniu varikliu. Tai buvo klasikinė hidraulinė automatinė pavarų dėžė, užtikrinanti komfortišką važiavimą, tačiau šiek tiek didinanti degalų sąnaudas ir lėtinanti akceleraciją.
  • 6 laipsnių automatinė (AF40): Modernesnė hidraulinė automatinė pavarų dėžė, montuojama su galingiausiais varikliais – 2.8 V6 Turbo, 1.9 CDTI (abiem versijom) ir 3.0 V6 CDTI. Pasižymėjo sklandesniu veikimu ir geresniu efektyvumu nei 5 laipsnių automatas.
  • Easytronic (MTA - Manual Transmission Automated): Kai kuriose rinkose su silpnesniais varikliais (pvz., 1.8 benzinu) galėjo būti siūloma robotizuota mechaninė pavarų dėžė. Ji veikė kaip mechaninė, bet sankabos valdymas ir pavarų perjungimas buvo automatizuotas. Šios dėžės nebuvo itin populiarios dėl lėto ir kartais netolygaus veikimo bei potencialių patikimumo problemų su valdymo mechanizmais.

Važiuoklė, Pakaba ir Valdymas

Opel Signum važiuoklė buvo sukurta ant GM Epsilon platformos, kuri pasižymėjo gera pusiausvyra tarp komforto ir valdymo savybių. Priekyje buvo naudojama McPherson tipo pakaba, o gale – sudėtingesnė daugiasvirtė nepriklausoma pakaba (Independent Multi-Link). Būtent galinė pakaba prisidėjo prie gero stabilumo kelyje ir komfortiško važiavimo net ir prastesne danga.

Dėl ilgos ratų bazės Signum buvo itin stabilus važiuojant tiesiai dideliu greičiu, tačiau posūkiuose galėjo jaustis šiek tiek mažiau vikrus nei trumpesnę bazę turintis Vectra sedanas ar hečbekas. Vairo sistema buvo elektrohidraulinė (EHPS – Electro-Hydraulic Power Steering), užtikrinanti pakankamą vairo stiprintuvo pagalbą parkuojantis ir tinkamą informatyvumą važiuojant greičiau. Tiesa, EHPS siurbliai kartais keldavo problemų.

Aukštesnės komplektacijos modeliai galėjo turėtiIDS (Interactive Driving System) arba netIDS+ sistemą suCDC (Continuous Damping Control) – elektroniniu būdu valdomais amortizatoriais. Ši sistema realiu laiku keisdavo amortizatorių standumą priklausomai nuo kelio dangos, greičio ir vairavimo stiliaus, taip pat leisdavo vairuotojui pasirinkti „Sport“ režimą, kuris paaštrindavo akceleratoriaus reakciją, padidindavo vairo pasipriešinimą ir pakietindavo pakabą.

Stabdžių Sistema

Visi Opel Signum modeliai turėjo diskinius stabdžius visuose keturiuose ratuose, priekiniai diskai paprastai buvo ventiliuojami. Stabdžių sistema buvo aprūpinta standartinėmis pagalbinėmis sistemomis:ABS (Anti-lock Braking System),EBD (Electronic Brakeforce Distribution) – elektronine stabdymo jėgos paskirstymo sistema, irBA (Brake Assist) – ekstremalaus stabdymo pagalbos sistema. Taip pat standartinėje arba daugumoje komplektacijų buvoESP (Electronic Stability Program) – elektroninė stabilumo kontrolės sistema, kuri padėdavo išlaikyti automobilio kontrolę slidžiame kelyje ar staigiuose posūkiuose.

Dizainas ir Koncepcija: Daugiau Nei Hečbekas

Opel Signum dizainas buvo sąmoningai kitoks. Nors priekinė dalis iki statramsčių buvo beveik identiška Vectra C, galinė dalis buvo visiškai unikali. Ilga stogo linija ir masyvūs galiniai statramsčiai kūrė neįprastą siluetą, kuris nebuvo nei tipiškas hečbekas, nei universalas. Gamintojas jį vadino „Signum“ koncepcija, pabrėždamas lankstumą ir erdvę.

Pagrindinis dizaino ir koncepcijos akcentas buvo„FlexSpace“ sistema. Ji leido galines sėdynes (kurios buvo dvi atskiros su siauresne vidurine dalimi) stumdyti pirmyn/atgal 130 mm amplitude, reguliuoti atlošų pasvirimo kampą iki 30 laipsnių arba nulenkti jas į lygias grindis. Tai leido keleiviams gale mėgautis limuzino lygio erdve kojoms (kai sėdynės nustumtos atgal) arba padidinti bagažinės tūrį. Vidurinę sėdynę buvo galima nulenkti ir paversti plačiu porankiu su puodelių laikikliais arba, pasirinkus „Travel Assistant“ paketą, ten galėjo būti integruota daiktadėžė, šaldytuvas, 12V lizdas ar net staliukai.

Interjeras buvo beveik identiškas Vectra C – solidus, ergonomiškas, bet galbūt šiek tiek konservatyvus vokiškas dizainas. Naudotos medžiagos buvo kokybiškos, ypač aukštesnėse Cosmo ar Elegance komplektacijose, kur galėjo būti odos apmušalai, medžio ar aliuminio imitacijos intarpai.

Apie 2005 metus modelis buvo atnaujintas (facelift). Išoriškai pasikeitė priekiniai žibintai (tapo panašesni į tuometinės Astra H), radiatoriaus grotelės, priekinis buferis. Viduje atnaujinimai buvo minimalūs, daugiausia susiję su naujesnėmis informacinėmis ir pramogų sistemomis.

Įranga ir Komplektacijos

Opel Signum buvo siūlomas su keliomis pagrindinėmis komplektacijomis, kurių pavadinimai ir turinys galėjo šiek tiek skirtis priklausomai nuo rinkos ir gamybos metų. Dažniausiai pasitaikančios buvo:

  • Essentia: Bazinė versija su būtiniausia įranga (oro kondicionierius, elektra valdomi priekiniai langai, pagrindinės saugumo sistemos).
  • Elegance: Aukštesnio lygio komplektacija, papildomai turinti klimato kontrolę, lengvojo lydinio ratlankius, geresnę garso sistemą, daugiau komforto elementų.
  • Sport: Orientuota į sportiškesnį įvaizdį, su sportiškesnėmis sėdynėmis, standesne pakaba (kartais), specifiniais dizaino elementais.
  • Cosmo: Aukščiausia komplektacija, dažnai su odiniais apmušalais, pažangiausia informacine sistema, gausia komforto įranga (pvz., šildomos sėdynės, automatiškai tamsėjantis veidrodėlis).

Papildomai buvo galima užsisakyti įvairios įrangos:AFL (Adaptive Forward Lighting) Bi-Xenon žibintus, kurie pasisukdavo pagal vairo pasukimo kampą, panoraminį stoglangį, įvairias navigacijos sistemas (pvz., CD70 Navi, DVD90 Navi), aukštesnės kokybės garso sistemas, parkavimo daviklius priekyje ir gale, lietaus jutiklį, pastovaus greičio palaikymo sistemą (cruise control).

Saugumas

Opel Signum saugumo lygis buvo aukštas, nes jis buvo pagrįstas Vectra C platforma, kuri Euro NCAP saugumo bandymuose gavo gerus įvertinimus (nors pats Signum atskirai nebuvo testuotas, rezultatai laikomi labai panašiais). Standartinėje įrangoje buvo priekinės, šoninės ir užuolaidinės oro pagalvės, aktyvūs priekinių sėdynių galvos atlošai (apsaugantys nuo kaklo traumų smūgio iš galo atveju), ABS, EBD, BA ir ESP sistemos. Tvirtas kėbulas su programuojamomis deformacijos zonomis taip pat prisidėjo prie keleivių saugumo.

Eksploatacija ir Patikimumas: Stiprybės ir Silpnybės

Eksploatuojant Opel Signum, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus.Degalų sąnaudos labai priklausė nuo variklio. Ekonomišiausi buvo 1.9 CDTI varikliai, realiai galintys vartoti 6-7 l/100 km mišriu režimu. Benzininiai varikliai buvo ištroškę labiau: 1.8 varikliai vartojo apie 7-9 l/100 km, 2.2 Direct – panašiai ar šiek tiek daugiau, 2.0 Turbo – apie 9-11 l/100 km, o V6 varikliai (ypač 3.2 V6 ir 2.8 V6 Turbo) galėjo lengvai viršyti 12-15 l/100 km mieste.

Patikimumas yra labai priklausomas nuo konkretaus variklio ir automobilio priežiūros istorijos.

  • Benzininiai: Z18XE ir Z18XER laikomi gana patikimais. Z22YH (2.2 Direct) turi žinomų problemų su aukšto slėgio kuro siurbliu ir grandine – remontas gali būti brangus. Z20NET (2.0 Turbo) vertinamas gerai, bet kaip ir visi turbo varikliai, reikalauja kokybiškos alyvos ir priežiūros. Z32SE (3.2 V6) yra gana tvirtas, bet brangus išlaikyti. Z28NEL/NET (2.8 V6 Turbo) yra galingi, bet gali turėti problemų su grandinės mechanizmu, turbina ar aušinimo sistema, ypač jei buvo intensyviai eksploatuojami.
  • Dyzeliniai: Senieji 2.0 DTI ir 2.2 DTI kenčia nuo VP44 siurblio gedimų. Populiarieji 1.9 CDTI yra geras pasirinkimas, bet 110 kW versija (Z19DTH) turi riziką dėl įsiurbimo kolektoriaus sklendžių gedimo ir DPF filtro problemų (ypač važinėjant trumpais atstumais mieste). EGR vožtuvas taip pat yra dažna problema dyzeliniams varikliams. Galingasis 3.0 V6 CDTI, ypač ankstyvasis Y30DT, turi blogą reputaciją dėl galimų rimtų variklio gedimų (cilindrų gilzių sėdimas), todėl jo reikėtų vengti arba rinktis tik vėlesnę Z30DT versiją ir labai atidžiai tikrinti.
Kitos galimos problemos apima važiuoklės elementų (svirčių, stabilizatoriaus traukių) dėvėjimąsi, EHPS vairo stiprintuvo siurblio gedimus, elektronikos sutrikimus (ypač susijusius su CIM moduliu prie vairo kolonėlės), IDS+ sistemos amortizatorių gedimus (jų keitimas yra brangus).

Nepaisant šių potencialių problemų, Signum, kaip ir Vectra C, pasižymi tvirtu, gerai nuo korozijos apsaugotu kėbulu ir kokybišku surinkimu. Tinkamai prižiūrimas automobilis gali tarnauti ilgai ir patikimai.

Rinkos Pozicija ir Palikimas: Nesuprastas Inovatorius?

Opel Signum bandė užimti unikalią nišą tarp vidutinės klasės sedanų/universalų ir premium segmento automobilių. Jis buvo skirtas pirkėjams, ieškantiems daugiau erdvės ir lankstumo nei standartiniame sedane, bet nenorintiems didelio universalo, ir vertinantiems komfortą bei solidumą. Pagrindinis jo koziris buvo išskirtinė erdvė gale sėdintiems keleiviams ir „FlexSpace“ sistema.

Tačiau komercinė sėkmė nebuvo didelė. Pirkėjai dažnai nesuprato Signum koncepcijos – jis nebuvo nei tikras sedanas, nei hečbekas, nei universalas. Kai kuriems jo dizainas atrodė neproporcingas ar tiesiog keistas. Be to, nors „Opel“ bandė jį pozicionuoti aukščiau nei Vectra, prekės ženklo įvaizdis ne visada leido sėkmingai konkuruoti su tikrais premium gamintojais. Dėl šių priežasčių Signum pardavimai buvo gerokai mažesni nei Vectra modelių.

Jo tiesioginiai konkurentai buvo reti – kiti dideli, neįprastos koncepcijos automobiliai, tokie kaip Renault Vel Satis ar Citroën C5 (pirmos kartos hečbekas). Lyginant su Vectra C, Signum siūlė daugiau erdvės gale ir lankstumo, bet mažesnę bagažinę nei Vectra Caravan ir galbūt mažiau harmoningą dizainą nei sedanas.

Opel Signum palikimas yra dvejopas. Viena vertus, tai buvo komerciškai nelabai sėkmingas modelis, kurio gamyba buvo nutraukta 2008 metais, o tiesioginio įpėdinio jis nesulaukė (vėliau pasirodęs Opel Insignia pakeitė tiek Vectra, tiek Signum). Kita vertus, Signum buvo drąsus „Opel“ bandymas inovuoti ir pasiūlyti kažką kitokio nusistovėjusiame automobilių rinkos segmente. Jo dėmesys galinių keleivių komfortui ir salono lankstumui tam tikra prasme pralenkė laiką, nes panašios idėjos vėliau buvo plėtojamos įvairiuose krosoveriuose ir vienatūriuose. Šiandien naudotų automobilių rinkoje Opel Signum gali būti įdomus ir nebrangus pasirinkimas ieškantiems erdvaus, komfortiško ir nestandartinio automobilio, ypač jei pasirenkamas patikimesnis variklis ir gera komplektacija.

Tags:

Panašūs įrašai: