Automobilio draudimas nuo gedimų: ar verta?

Važiuojate į darbą ar ilgai lauktų atostogų link, kai staiga automobilio prietaisų skydelyje įsižiebia nelemta lemputė, o iš po variklio dangčio pasigirsta neįprastas garsas. Netrukus paaiškėja – rimtas gedimas, kurio remontas gali kainuoti šimtus, o gal ir tūkstančius eurų. Tokia situacija daugeliui vairuotojų yra tikras košmaras. Būtent čia į pagalbą gali ateiti, arba bent jau žada ateiti,automobilio draudimas nuo gedimų. Tačiau ar ši paslauga tikrai verta savo kainos? Ar tai protinga investicija į ramybę, ar tik dar viena gudriai supakuota rinkodaros priemonė?

Panagrinėkime konkrečią situaciją, panašią į tą, kurią mini vienas vairuotojas, įsigijęs „Mango“ draudimą nuo gedimų perkant automobilį. Sugedo kuro siurblys – detalė, be kurios automobilis tiesiog nevažiuoja. Draudikas ne tik apmokėjo transportavimo išlaidas, bet ir rekomendavo servisą, kuris, pasak kliento, greitai ir kokybiškai sutvarkė automobilį, derindamas procesą su savininku. Atrodytų, ideali patirtis – draudimas suveikė taip, kaip ir turėtų. Tai yra vienas iš argumentų „už“ – galimybė netikėtai sugedus automobiliui išvengti didelių neplanuotų išlaidų ir gauti pagalbą organizuojant remontą.

Kas yra automobilio draudimas nuo gedimų?

Pirmiausia, svarbu aiškiai apibrėžti, kas tai per produktas ir kuo jis skiriasi nuo kitų automobilių draudimo rūšių. Automobilio draudimas nuo gedimų (kartais vadinamas pratęsta garantija, nors tai nėra visiškai tikslu, ypač jei jį siūlo ne gamintojas) yra draudimo sutartis, pagal kurią draudimo bendrovė įsipareigoja padengti tam tikrų automobilio mechaninių ar elektrinių dalių remonto arba keitimo išlaidas, jei jos sugenda ne dėl avarijos, o dėl netikėto vidinio gedimo.

Svarbu atskirti:

Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD): Šis draudimas yra privalomas visiems automobilių savininkams Lietuvoje. Jis dengia žalą, kurią jūs savo automobiliu padarote kitiems asmenims ar jų turtui. Jisnedengia jūsų automobilio remonto išlaidų, nei avarijos atveju (jei esate kaltininkas), nei gedimo atveju.
Kasko draudimas: Tai savanoriškas draudimas, kuris dengia jūsų automobilio žalą įvairiais atvejais – avarijos (net jei esate kaltininkas), vagystės, vandalizmo, stichinių nelaimių. Tačiau standartinis Kasko draudimas paprastainedengia mechaninių ar elektrinių gedimų, atsiradusių dėl įprasto eksploatavimo ar vidinių defektų. Kai kurios bendrovės siūlo Kasko su papildoma gedimų rizika, bet tai dažniausiai būna brangesnis variantas su specifinėmis sąlygomis.
Gamintojo garantija: Naujiems automobiliams gamintojas suteikia garantiją, kuri tam tikrą laikotarpį arba ridą dengia gamyklinius defektus ir gedimus. Draudimas nuo gedimų dažniausiai aktualus pasibaigus gamintojo garantijai arba perkant naudotą automobilį.
Pratęsta garantija: Kartais šį terminą naudoja automobilių pardavėjai ar specializuotos įmonės. Ji gali būti panaši į draudimą nuo gedimų, tačiau svarbu atidžiai skaityti sąlygas – kas yra garantijos teikėjas (pardavėjas, gamintojas ar draudimo įmonė) ir kokios yra jos sąlygos bei apimtys.

Taigi, automobilio draudimas nuo gedimų yra specifinis produktas, orientuotas būtent į netikėtų, ne avarijos sukeltų, automobilio mazgų ir agregatų gedimų remonto kaštų padengimą.

Kaip veikia draudimas nuo gedimų: procesas ir niuansai

Įsivaizduokime, kad turite tokį draudimą ir jūsų automobilis sugedo. Kokie žingsniai laukia?

Gedimo fiksavimas ir pranešimas: Pirmiausia, reikia kuo greičiau informuoti savo draudimo bendrovę apie įvykį. Dažniausiai tam būna skirtas specialus telefono numeris ar internetinė forma. Svarbu tiksliai apibūdinti problemą.
Automobilio transportavimas (jei reikia): Jei automobilis nevažiuoja, draudimo polisas gali numatyti transportavimo iki serviso paslaugą. Kaip minėtame „Mango“ pavyzdyje, tai gali būti įtraukta į draudimo paketą.
Diagnostika servise: Automobilis pristatomas į servisą (dažnai draudikas nurodo rekomenduojamų ar partnerių servisų tinklą, kartais leidžia rinktis ir pačiam). Servisas atlieka diagnostiką, nustato gedimo priežastį ir sudaro remonto sąmatą.
Sąmatos derinimas su draudiku: Servisas pateikia sąmatą draudimo bendrovei. Štai čia prasideda svarbiausias etapas. Draudikas vertina, ar gedimas patenka į draudžiamosios rizikos apibrėžimą pagal sutarties sąlygas, ar nėra taikomos išimtys. Kartais, kaip rodo vieno kliento patirtis su „Gjensidige“ (nors ir kitame kontekste – tikėtina, Kasko), draudikas gali skirti savo vertintoją, procesas gali užtrukti, kilti ginčų dėl gedimo priežasties ar net paties įvykio fakto. Viename atsiliepime minima, kad „Gjensidige“ kelias savaites siuntė vertintoją ir bandė įrodyti, kad įvykio nebuvo – tai rodo, kad ginčai ir vilkinimas yra galima proceso dalis.
Remontas ir apmokėjimas: Jei draudikas patvirtina, kad gedimas yra draudžiamasis įvykis, duodamas leidimas remontuoti automobilį. Priklausomai nuo sutarties, draudikas gali apmokėti tiesiogiai servisui arba kompensuoti išlaidas jums, pateikus sąskaitas. Svarbu atkreipti dėmesį įišskaitą (franšizę) – tai suma, kurią vis tiek turėsite padengti patys kiekvieno remonto atveju.

Šis procesas teoriškai atrodo sklandus, tačiau praktikoje, kaip rodo ir internete randami atsiliepimai apie įvairias draudimo bendroves („BTA“, „Ergo“, „Lietuvos Draudimas“), gali kilti nesklandumų: užsitęsęs derinimas, nesutarimai dėl remonto apimties ar kainos, bandymai gedimą priskirti prie nedraudžiamųjų įvykių.

Kas dažniausiai draudžiama, o kas – ne?

Draudimo nuo gedimų sutarčių sąlygos gali labai skirtis priklausomai nuo draudiko ir pasirinkto plano (dažnai būna keli lygiai – nuo bazinio iki visapusiško). Tačiau egzistuoja tam tikros tendencijos.

Dažniausiai draudžiamos dalys ir sistemos (ypač aukštesnio lygio planuose):

Variklis (pagrindiniai vidiniai komponentai)
Pavarų dėžė (automatinė ir mechaninė)
Transmisija (kardanas, pusašiai)
Kuro sistema (pvz., kuro siurblys, purkštukai)
Aušinimo sistema (pvz., radiatorius, vandens pompa)
Stabdžių sistema (tam tikri komponentai, pvz., ABS blokas, bet ne dylančios dalys)
Vairo mechanizmas (pvz., vairo stiprintuvo siurblys, vairo kolonėlė)
Elektros sistema (pvz., generatorius, starteris, tam tikri valdymo blokai)
Oro kondicionavimo sistema

Beveik visada nedraudžiamos (išimtys):

Natūraliai dylančios dalys: Stabdžių diskai ir kaladėlės, sankabos diskas, padangos, valytuvai, akumuliatorius, lemputės, filtrai, diržai (išskyrus pagrindinį variklio diržą, jei jis trūksta anksčiau laiko ir tai numatyta sąlygose).
Reguliari techninė priežiūra: Tepalų keitimas, filtrų keitimas, diagnostika, reguliavimo darbai.
Gedimai dėl netinkamos eksploatacijos: Pvz., variklio gedimas dėl tepalo trūkumo, jei nebuvo laiku patikrintas lygis; gedimai dėl netinkamo kuro naudojimo; gedimai dėl dalyvavimo lenktynėse.
Gedimai dėl ankstesnio remonto: Jei gedimas kilo dėl nekokybiškai atlikto ankstesnio remonto.
Kosmetiniai defektai: Kėbulo, dažų, apdailos pažeidimai, stiklai (nebent tai Kasko draudimas).
Gedimai, egzistavę iki draudimo įsigaliojimo: Draudikai paprastai netaiko draudimo jau esamiems defektams.
Gedimai dėl korozijos.
Programinės įrangos atnaujinimai ar problemos (nebent tai tiesiogiai susiję su draudžiamos mechaninės ar elektrinės dalies gedimu).
Gedimai, kuriuos turėtų padengti gamintojo garantija ar atšaukimo kampanija.
Pasekmės žala: Pvz., jei sugedus vandens siurbliui perkaito ir sugenda variklis, draudikas gali dengti tik siurblio keitimą, bet ne variklio remontą (priklauso nuo sąlygų).

Būtent šios išimtys dažnai tampa nesutarimų su draudiku priežastimi. Pavyzdžiui, riba tarp natūralaus susidėvėjimo ir netikėto gedimo gali būti labai plona ir interpretuojama skirtingai. Arba įrodyti, kad gedimas nebuvo susijęs su ankstesniu remontu ar netinkama eksploatacija, gali būti sudėtinga.

Kiek kainuoja draudimas nuo gedimų ir kas lemia kainą?

Draudimo nuo gedimų kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo daugelio veiksnių:

Automobilio amžius ir rida: Senesniems ir daugiau nuvažiavusiems automobiliams rizika sugesti yra didesnė, todėl draudimas bus brangesnis arba išvis nesiūlomas (dažnai yra amžiaus ir ridos ribos).
Automobilio markė ir modelis: Kai kurių markių ar modelių automobiliai statistiškai genda dažniau arba jų remontas yra brangesnis, todėl ir draudimas jiems kainuos daugiau. Prabangių ar sportinių automobilių draudimas paprastai yra ženkliai brangesnis.
Pasirinktas draudimo planas (dengiamų dalių apimtis): Kuo daugiau komponentų įtraukta į draudimo apsaugą, tuo didesnė bus įmoka.
Draudimo laikotarpis: Paprastai sutartys sudaromos metams ar dvejiems.
Išskaitos dydis: Pasirinkus didesnę išskaitą (sumą, kurią mokate patys kiekvieno remonto atveju), metinė įmoka gali būti mažesnė.
Draudimo bendrovė: Skirtingi draudikai taiko skirtingus įkainius ir rizikos vertinimo modelius. Kaip minima viename iš pateiktų tekstų, net ir renkantis Kasko, kainos gali skirtis („Visada rinkdavausi ERGO kasko draudimą dėl žemiausios kainos...“), todėl logiška tikėtis kainų skirtumų ir gedimų draudimo rinkoje.

Kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų per metus. Pavyzdžiui, vidutinės klasės 5-7 metų senumo automobiliui draudimas nuo gedimų gali kainuoti apie 300-600 eurų metams, priklausomai nuo plano ir kitų faktorių. Tačiau labai svarbu palyginti šią kainą su galima remonto kaina.

Argumentai "Už": kada draudimas nuo gedimų gali būti naudingas?

Nepaisant galimų trūkumų ir išimčių, yra situacijų, kai šis draudimas gali pasiteisinti:

1. Perkant naudotą automobilį, ypač pasibaigus gamintojo garantijai. Naudoto automobilio istorija ne visada žinoma, o gedimų rizika yra didesnė nei naujo. Draudimas gali suteikti tam tikrą apsaugą nuo netikėtų didelių išlaidų pirmaisiais eksploatacijos metais. Tai ypač aktualu, jei perkamas sudėtingos konstrukcijos automobilis (pvz., su automatine pavarų dėže, turbininiu varikliu, gausia elektronika).

2. Jei automobilis yra senesnis, bet vis dar vertingas, o jo remontas brangus. Kai kurių markių automobilių (pvz., vokiškų premium segmento) detalių ir remonto kainos išlieka aukštos net automobiliui senstant. Jei planuojate tokį automobilį eksploatuoti ilgiau, draudimas gali padėti suvaldyti riziką.

3. Ribotas biudžetas ir nenoras rizikuoti. Jei netikėta kelių tūkstančių eurų sąskaita už remontą sukeltų rimtų finansinių problemų, draudimo įmoka gali būti vertinama kaip investicija į finansinį stabilumą ir ramybę. Tai leidžia geriau planuoti išlaidas automobiliui.

4. Sudėtingi šiuolaikiniai automobiliai. Modernūs automobiliai turi daug elektronikos, sudėtingų valdymo blokų, hibridinių sistemų. Jų gedimai gali būti sunkiai diagnozuojami ir labai brangiai taisomi. Draudimas gali būti patrauklus tokių automobilių savininkams.

5. Patogumas. Kai kurie draudimo planai apima ne tik remontą, bet ir pagalbą kelyje, pakaitinį automobilį remonto metu. Tai gali būti patogu tiems, kurie labai priklausomi nuo automobilio kasdienėje veikloje.

Argumentai "Prieš": kodėl verta gerai pagalvoti?

Kita vertus, egzistuoja svarių argumentų, kodėl draudimas nuo gedimų gali būti ne pats geriausias pasirinkimas:

1. Kaina ir reali nauda. Per kelerius metus sumokėtos draudimo įmokos gali viršyti bet kokio įvykusio gedimo remonto kainą. Jei automobilis patikimas ir negenda, pinigai tiesiog išleidžiami veltui. Draudimo bendrovės veikia pelno siekdamos, o tai reiškia, kad statistiškai jos surenka daugiau įmokų nei išmoka išmokų.

2. Griežtos sąlygos ir išimtys. Kaip minėta, draudimo sutartys pilnos išimčių. Labai dažnai pasitaiko, kad būtent tas gedimas, kuris įvyksta, nepatenka į draudžiamųjų įvykių sąrašą (pvz., priskiriamas natūraliam nusidėvėjimui). Būtina itin atidžiai skaityti visą sutartį, įskaitant smulkiu šriftu parašytas pastabas.

3. Galimi ginčai ir ilgas procesas. Net jei gedimas teoriškai yra draudžiamasis, gali tekti ilgai įrodinėti savo tiesą draudikui. Kaip rodo klientų patirtys su įvairiomis draudimo rūšimis (pvz., minėtas „Gjensidige“ atvejis su vertintojų siuntinėjimu ar nepasitenkinimas „Ergo“ paslaugų kokybe po įvykio), draudimo bendrovės ne visada linkusios lengvai ir greitai mokėti išmokas. Procesas gali užtrukti savaites ar net mėnesius, per kuriuos automobilis stovės servise.

4. Privalomi servisai. Dažnai draudikai reikalauja, kad automobilis būtų aptarnaujamas ir remontuojamas tik jų nurodytuose arba autorizuotuose servisuose. Tai gali būti nepatogu arba brangiau nei remontuotis pas savo patikimą meistrą.

5. "Savarankiško draudimo" alternatyva. Užuot mokėjus metinę įmoką draudikui, galima kiekvieną mėnesį atsidėti tam tikrą sumą į atskirą sąskaitą "automobilio remonto fondą". Jei per kelerius metus rimtų gedimų neįvyks, turėsite sukaupę lėšų, kurias galėsite panaudoti savo nuožiūra – remontui, naujesniam automobiliui ar kitiems tikslams. Tai reikalauja finansinės disciplinos, bet suteikia daugiau lankstumo.

6. Sutapimas su gamintojo garantija ar patikimumu. Jei automobilis dar turi galiojančią gamintojo garantiją arba yra žinomas kaip labai patikimas modelis, papildomas draudimas nuo gedimų gali būti perteklinis.

Kaip priimti sprendimą? Žingsniai link informuoto pasirinkimo

Sprendimas dėl draudimo nuo gedimų yra labai individualus. Nėra vieno teisingo atsakymo, tinkančio visiems. Štai keletas žingsnių, kurie padės apsispręsti:

1. Įvertinkite savo automobilį:

Koks jo amžius ir rida? Ar jis artėja prie ribos, kai statistiškai dažniau pasitaiko brangūs gedimai (pvz., virš 100 000 - 150 000 km)?
Kokia jo markė ir modelis? Ar jis žinomas dėl patikimumo, ar kaip tik turi specifinių, dažnai gendančių mazgų (pvz., tam tikros kartos varikliai, automatinės pavarų dėžės)? Pasidomėkite atsiliepimais forumuose, patikimumo reitingais.
Kokia jo techninė būklė? Ar jis buvo reguliariai ir kokybiškai prižiūrimas? Ar yra kokių nors įtartinų požymių?
Kiek kainuotų tipiniai brangūs remontai šiam modeliui (pvz., variklio kapitalinis remontas, pavarų dėžės keitimas, turbinos remontas)?

2. Įvertinkite savo finansinę padėtį ir rizikos toleranciją:

Ar galėtumėte sau leisti netikėtą 1000, 2000 ar 3000 eurų išlaidą automobilio remontui?
Ar esate linkęs rizikuoti ir tikėtis, kad nieko blogo neatsitiks, ar mieliau mokate už ramybę, net jei tai kainuoja papildomai?
Ar turite galimybę ir disciplinos kaupti lėšas remontui savarankiškai?

3. Atidžiai išnagrinėkite draudimo pasiūlymus:

Gaukite pasiūlymus iš kelių skirtingų draudimo bendrovių („Lietuvos Draudimas“, „BTA“, „Ergo“, „Gjensidige“, „Mango“ ar kitų specializuotų tiekėjų). Palyginkite ne tik kainas, bet ir sąlygas.
Detaliai perskaitykite draudimo sąlygas ir išimtis. Atkreipkite ypatingą dėmesį į tai, kokios konkrečios dalys yra draudžiamos, o kokios – ne. Kokios yra ridos ir amžiaus ribos? Kokie reikalavimai techninei priežiūrai?
Išsiaiškinkite, kokia yra išskaitos suma.
Pasidomėkite, kokia yra žalos administravimo tvarka. Kiek laiko užtrunka sprendimo priėmimas? Ar galėsite remontuotis pasirinktame servise, ar tik nurodytame tinkle?
Paieškokite atsiliepimų apie konkrečios bendrovės patirtį būtent su gedimų draudimu (ne tik bendrų atsiliepimų apie Kasko ar TPVCAPD). Nors viename atsiliepime minima gera „Mango“ patirtis su gedimų draudimu, kituose minimi sunkumai su kitomis bendrovėmis kitų draudimo rūšių kontekste – tai rodo, kad patirtys gali labai skirtis.

4. Apsvarstykite alternatyvas:

Ar vietoj draudimo galėtumėte tiesiog reguliariai atsidėti pinigų remontui?
Galbūt verta investuoti į išsamesnę automobilio patikrą prieš perkant arba rinktis patikimesniu laikomą modelį?
Ar gamintojas ar pardavėjas siūlo pratęstą garantiją su aiškesnėmis sąlygomis?

Platesnis kontekstas ir antrinės pasekmės

Žvelgiant plačiau, draudimo nuo gedimų rinka turi ir tam tikrų antrinių pasekmių. Viena vertus, ji gali skatinti naudotų automobilių prekybą, suteikdama pirkėjams daugiau pasitikėjimo įsigyjant senesnę transporto priemonę. Kita vertus, kyla klausimas, ar tai neskatina pardavėjų mažiau dėmesio skirti automobilio techninei būklei, perkeliant atsakomybę draudikui? Ar draudimo egzistavimas nedaro įtakos remonto kainoms "patvirtintuose" servisuose?

Taip pat svarbu kritiškai vertinti pačią "ramybės" sąvoką. Ar tikrai būsite ramus, žinodamas, kad gedimo atveju laukia potencialiai ilgas ir sudėtingas derinimo procesas su draudiku, kurio baigtis nėra garantuota? Galbūt tikroji ramybė slypi kruopščiai prižiūrint automobilį, renkantis patikimą modelį ir turint finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams?

Galiausiai, sprendimas "verta ar neverta" priklauso nuo individualaus rizikos vertinimo, finansinių galimybių ir konkretaus automobilio bei draudimo pasiūlymo analizės. Nėra universalaus recepto. Svarbiausia – priimti informuotą sprendimą, įvertinus visus "už" ir "prieš", atidžiai perskaičius sutarties sąlygas ir nesitikint, kad draudimas stebuklingai padengs absoliučiai visas įmanomas problemas. Kruopštus namų darbas renkantis ir draudimą, ir patį automobilį, yra geriausia strategija siekiant išvengti nemalonių staigmenų kelyje.

Tags: #Automobilio #Automobili

Ar automobilio draudimas nuo gedimų apsimoka?