Automobilio draudimo išmokų apmokestinimas: viskas, ką reikia žinoti

Posted on by

Įvadas: Dažnas klausimas ir jo svarba

Automobilio draudimas yra neatsiejama transporto priemonės eksploatavimo dalis, užtikrinanti finansinę apsaugą netikėtų įvykių – avarijų, vagysčių ar kitų žalų – atveju. Natūralu, kad gavus draudimo išmoką, tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms kyla klausimas: ar ši suma yra apmokestinama? Tai svarbus aspektas, galintis turėti įtakos asmeninių ar įmonės finansų planavimui ir apskaitai. Klaidingas supratimas apie draudimo išmokų apmokestinimą gali lemti netikėtas mokestines prievoles arba, atvirkščiai, nepagrįstą nerimą. Šiame gide detaliai panagrinėsime automobilio draudimo išmokų apmokestinimo tvarką Lietuvoje, remdamiesi galiojančiais teisės aktais ir paaiškindami pagrindinius principus bei specifines situacijas.

Pagrindinis principas: Kompensacija, o ne pajamos

Prieš gilinantis į konkrečius atvejus, būtina suprasti fundamentalų principą, kuriuo remiasi draudimo išmokų apmokestinimas (tiksliau, dažniausias neapmokestinimas).Draudimo išmoka pagal savo prigimtį yra kompensacija už patirtą žalą ar nuostolius, o ne naujai uždirbtos pajamos ar pelnas. Draudimo tikslas – atkurti apdraustojo finansinę padėtį iki tokio lygio, koks buvo prieš draudžiamąjį įvykį, t.y., kompensuoti patirtus nuostolius. Jei draudimo išmoka būtų apmokestinama kaip pajamos, nukentėjusysis nebegautų visos kompensacijos, reikalingos žalai padengti, ir draudimo esmė būtų pažeista. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktai, konkrečiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) ir Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ), numato, kad draudimo išmokos, skirtos padengti patirtiems nuostoliams ar žalai, ir neviršijančios šių nuostolių ar žalos vertės,paprastai nėra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis.


Šis principas galioja tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tačiau taikymo specifika ir apskaitos reikalavimai gali šiek tiek skirtis. Svarbiausia atsiminti, kad esminis kriterijus yra išmokos paskirtis – kompensuoti, o ne praturtėti.

Fizinių asmenų gaunamos automobilio draudimo išmokos

Fiziniams asmenims automobilių draudimo išmokos yra bene dažniausiai pasitaikanti situacija. Nagrinėkime pagrindinius draudimo tipus ir jų išmokų apmokestinimo ypatumus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCA)

TPVCA draudimas yra privalomas visiems transporto priemonių valdytojams. Jo esmė – apdrausti valdytojo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims (jų turtui, sveikatai ar gyvybei) eismo įvykio metu. Kai asmuo nukenčia eismo įvykyje dėl kito vairuotojo kaltės, jis gauna draudimo išmoką iškaltininko draudimo bendrovės pagal TPVCA sutartį.

Ar ši išmoka apmokestinama? Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos draudimo išmokos turtui padarytai žalai atlyginti. Kadangi TPVCA išmoka skirta kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius (pvz., automobilio remonto išlaidas, gydymo išlaidas, netektas pajamas dėl nedarbingumo), jinėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), su sąlyga, kad išmoka neviršija faktiškai patirtos žalos dydžio. Praktikoje draudimo bendrovės apskaičiuoja išmoką remdamosi žalos vertinimu, todėl situacijos, kai išmoka viršytų realią žalą, yra itin retos ir paprastai susijusios su specifinėmis aplinkybėmis ar ginčais.

Svarbu pabrėžti, kad neapmokestinimas galioja tiek turtinei žalai (automobilio sugadinimas), tiek neturtinei žalai (jei tokia priteisiama ir išmokama per draudimą) atlyginti, kai ji kompensuojama pagal įstatymus.

Kasko draudimas

Kasko draudimas yra savanoriškas draudimas, skirtas apsaugotipaties draudėjo transporto priemonę nuo įvairių rizikų: avarijos (net jei kaltininkas pats draudėjas), vagystės, stichinių nelaimių (audros, krušos), gaisro, vandalizmo ir kt. Jei įvyksta draudžiamasis įvykis, draudimo išmoką gauna pats automobilio savininkas (draudėjas) iš savo draudimo bendrovės.

Ar Kasko išmoka apmokestinama? Analogiškai kaip ir TPVCA atveju, Kasko draudimo išmoka yra skirta kompensuoti patirtus nuostolius dėl automobilio sugadinimo ar praradimo. Todėl, remiantis tuo pačiu GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gauta Kasko draudimo išmoka,neviršijanti patirtos žalos ar prarasto turto vertės, laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis ir GPMneapmokestinama.

Pavyzdžiui, jei automobilis buvo apgadintas avarijoje ir remonto sąmata yra 2000 Eur, o draudimo bendrovė išmoka 1900 Eur (atskaičius franšizę), ši suma nebus apmokestinama. Jei automobilis pavagiamas ir jo vertė įvykio dieną buvo 10 000 Eur, draudimo išmokėta 10 000 Eur kompensacija taip pat nebus apmokestinama.

Situacija, kai išmoka viršija nuostolius (Teorinė galimybė)

Nors praktikoje tai itin reta, teoriškai gali pasitaikyti situacija, kai draudimo išmoka viršija faktiškai patirtą žalą ar automobilio vertę iki įvykio. Pavyzdžiui, dėl vertinimo ypatumų ar specifinių draudimo sutarties sąlygų (pvz., naujos vertės draudimas labai naujiems automobiliams). Tokiu atveju, ta dalis išmokos, kuriviršija realią patirtą žalą ar turto vertę,galėtų būti laikoma apmokestinamosiomis pajamomis ir apmokestinama GPM standartine tvarka. Tačiau standartinėse automobilių draudimo sutartyse ir žalos administravimo procesuose tokios situacijos yra mažai tikėtinos, nes draudimo principas yra atlyginti žalą, o ne leisti pasipelnyti.

Išmokos panaudojimas (Remontas vs. Kiti tikslai)

Svarbus aspektas, kartais keliantis klausimų: ar išmokos apmokestinimas priklauso nuo to, kaip ji panaudojama? Pavyzdžiui, ar privaloma automobilį remontuoti, kad išmoka liktų neapmokestinama? Atsakymas yrane. Draudimo išmokos neapmokestinimas priklauso nuo josprigimties (kompensacija už žalą), o ne nuo jospanaudojimo būdo. Fizinis asmuo, gavęs neapmokestinamą draudimo išmoką už apgadintą automobilį, gali laisvai nuspręsti, ką su ja daryti:

  • Remontuoti automobilį.
  • Neremontuoti automobilio ir naudoti jį apgadintą (jei tai techniškai įmanoma ir saugu).
  • Parduoti apgadintą automobilį ir pridėjus išmoką (ar jos dalį) įsigyti kitą.
  • Panaudoti pinigus visiškai kitiems tikslams.

Nepriklausomai nuo pasirinkimo, pati gauta draudimo išmoka (neviršijanti žalos dydžio) išliks neapmokestinama GPM.

Juridinių asmenų (įmonių) gaunamos automobilio draudimo išmokos

Įmonėms priklausančių automobilių draudimas ir gautos išmokos taip pat yra aktualus klausimas, ypač apskaitos ir pelno mokesčio požiūriu.

Bendrosios nuostatos pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ)

Panašiai kaip ir GPMĮ fiziniams asmenims, Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) numato nuostatas dėl draudimo išmokų neapmokestinimo juridiniams asmenims. Pagal PMĮ 12 straipsnio 5 punktą, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos gautos draudimo išmokos,neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės. Ši nuostata apima ir išmokas, gautas už įmonės automobiliams padarytą žalą (tiek pagal Kasko, tiek pagal TPVCA, jei įmonės turtas nukentėjo dėl kito asmens kaltės).

Taigi, pagrindinis principas išlieka tas pats: jei išmoka kompensuoja patirtą žalą (pvz., automobilio vertės sumažėjimą, remonto kaštus) ir jos neviršija, ji nelaikoma įmonės apmokestinamosiomis pajamomis ir nedidina mokėtino pelno mokesčio.

Apskaitos aspektai

Nors draudimo išmoka (neviršijanti žalos) yra neapmokestinamosios pajamos pelno mokesčio tikslais, ji turi būti tinkamai užfiksuota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Gavus draudimo išmoką, ji paprastai registruojama kaip kitos veiklos pajamos arba specifinėje pajamų sąskaitoje, skirtoje draudimo išmokoms. Pildant metinę pelno mokesčio deklaraciją (pvz., PLN204 formą), ši gauta suma nurodoma prie neapmokestinamųjų pajamų.

Jei automobilis yra remontuojamas, remonto išlaidos registruojamos kaip sąnaudos. Jei draudimo išmoka gauta būtent šioms sąnaudoms kompensuoti, apskaitoje dažnai daromas įrašas, mažinantis remonto sąnaudas gautos išmokos suma, arba išmoka pripažįstama pajamomis, o remonto kaštai – sąnaudomis. Galutinis rezultatas apmokestinamajam pelnui turėtų būti neutralus, jei išmoka tiksliai padengia remonto kaštus. Jei išmoka didesnė už remonto kaštus (bet neviršija visos patirtos žalos, įskaitant galimą vertės sumažėjimą), skirtumas vis tiek lieka neapmokestinamosiomis pajamomis.

Kaip teisingai pastebėta viename iš interneto šaltinių fragmentų: "PLN204 formoje gauta išmoka bus neapmokestinamos pajamos, o kredituota sąnaudų suma priskiriam neleidžiamuose atskaitymuose." Tai reiškia, kad jei įmonė gautą išmoką tiesiogiai kredituoja (mažina) remonto sąnaudų sąskaitą, tai ta suma, kuria sumažintos sąnaudos, negali būti dar kartą atimama kaip neapmokestinamosios pajamos – tai būtų dvigubas lengvatos taikymas. Paprastai išmoka rodoma kaip neapmokestinamos pajamos, o patirtos remonto sąnaudos – kaip leidžiami atskaitymai (jei automobilis naudojamas įmonės veikloje).

Remonto išlaidos ir draudimo išmoka: Ar privaloma remontuoti?

Panašiai kaip ir fiziniams asmenims, įmonei nėra privaloma remontuoti automobilio, kad gauta draudimo išmoka būtų laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Kaip teisingai nurodyta viename iš pateiktų fragmentų: "Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamos."

Įmonė gali nuspręsti:

  • Remontuoti automobilį: Išlaidos bus sąnaudos, išmoka – neapmokestinamos pajamos.
  • Neremontuoti ir toliau naudoti (jei įmanoma).
  • Nurašyti sugadintą automobilį.
  • Parduoti automobilį apgadintą.

Visais šiais atvejais gauta draudimo išmoka, kompensuojanti patirtą žalą (turto vertės sumažėjimą), išliks neapmokestinamosiomis pajamomis pagal PMĮ, jei neviršys žalos dydžio. Svarbu teisingai įvertinti ir apskaityti patį turto vertės pasikeitimą ar nurašymą.

PVM aspektai

Svarbu atskirti pelno mokestį nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).Draudimo išmokos nėra PVM objektas. Tai reiškia, kad draudimo bendrovė, išmokėdama kompensaciją už žalą, neišskiria PVM, o įmonė, gavusi tokią išmoką, neturi nuo jos skaičiuoti pardavimo PVM. Draudimo išmoka yra finansinė kompensacija, o ne atlygis už prekes ar paslaugas.

Tačiau PVM klausimas gali iškilti vėliau, pavyzdžiui, kai įmonė perka remonto paslaugas. Servisas, remontuojantis automobilį, išrašys PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas ir prekes. Jei įmonės automobilis naudojamas PVM apmokestinamai veiklai, įmonė galės įtraukti pirkimo PVM į atskaitą pagal bendrąsias PVM įstatymo nuostatas. Pati draudimo išmoka šio proceso tiesiogiai neįtakoja.

Detalesnė analizė: Kodėl draudimo išmokos dažniausiai neapmokestinamos?

Gilesnis supratimas, kodėl įstatymų leidėjas pasirinko neapmokestinti kompensacinių draudimo išmokų, padeda išvengti painiavos ir teisingai interpretuoti situacijas.

Žalos atlyginimo principas (Indemnity Principle)

Kaip minėta, tai kertinis draudimo akmuo. Draudimas skirtas grąžinti apdraustąjį į tą pačią finansinę padėtį, kurioje jis buvo prieš įvykį, bet ne leisti jam pasipelnyti. Jei išmoka būtų apmokestinta, ji nebeatliktų savo kompensacinės funkcijos 100%, nes dalį jos pasiimtų valstybė mokesčių pavidalu. Tai prieštarautų pačiai draudimo logikai ir sąžiningumo principui nukentėjusiojo atžvilgiu.

Skirtumas nuo kitų pajamų tipų

Svarbu aiškiai atskirti draudimo kompensaciją nuo kitų piniginių įplaukų, kurios yra apmokestinamos.

  • Darbo užmokestis, honorarai: Atlygis už atliktą darbą, sukurtą vertę – apmokestinama GPM.
  • Palūkanos, dividendai, nuomos pajamos: Pajamos iš kapitalo ar turto naudojimo – paprastai apmokestinama GPM ar PMĮ.
  • Pelnas iš individualios veiklos ar verslo: Pajamos, viršijančios sąnaudas – apmokestinama GPM arba PMĮ.
  • Dovanos (viršijančios nustatytas ribas): Turto gavimas neatlygintinai – gali būti apmokestinama.

Draudimo išmoka už žalą nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų. Tai nėra atlygis už darbą, ne pajamos iš kapitalo ir ne pelnas. Tai yra prarasto turto vertės ar patirtų išlaidų atstatymas. Todėl jos traktuojamos kaip neapmokestinamosios pajamos.

Teisinis reglamentavimas Lietuvoje (GPMĮ ir PMĮ)

Lietuvos teisės aktai aiškiai įtvirtina šį principą:

  • GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas: Nurodo, kad neapmokestinamos gyventojo pajamos yra "draudimo išmokos turtui padarytai žalai atlyginti". Taip pat šiame straipsnyje yra ir kitų punktų, susijusių su neapmokestinamomis draudimo išmokomis (pvz., ne gyvybės draudimo išmokos, nesusijusios su sveikatos draudimu, kai jos nėra palūkanos ar kitoks investicinis prieaugis).
  • PMĮ 12 straipsnio 5 punktas: Nurodo, kad neapmokestinamosios pajamos yra "gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės".

Šios aiškios nuostatos sudaro teisinį pagrindą neapmokestinti standartinių automobilio draudimo išmokų, skirtų kompensuoti žalai.

Galimos išimtys ir susiję klausimai

Nors bendra taisyklė yra aiški, verta aptarti keletą specifinių situacijų ar susijusių klausimų, kurie gali kelti papildomų neaiškumų.

Gyvybės draudimo išmokos su kaupimu

Svarbu nesupainioti automobilio draudimo (ne gyvybės draudimo turto šaka) su gyvybės draudimu, ypač tuo, kuris turi kaupimo ar investavimo elementą. Gyvybės draudimo išmokoms, ypač išmokamoms pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus anksčiau laiko, gali būti taikomos kitokios apmokestinimo taisyklės. Jei išmokama suma viršija sumokėtas įmokas (t.y., gaunama investicinė grąža), ši prieaugio dalis gali būti apmokestinama GPM. Tačiau tai netaikoma standartinėms TPVCA ar Kasko išmokoms už automobilio apgadinimą ar praradimą.

Baudų ir delspinigių gavimas iš draudiko

Kartais gali pasitaikyti situacija, kai draudimo bendrovė ne tik išmoka pagrindinę kompensaciją, bet ir sumoka baudas ar delspinigius, pavyzdžiui, už pavėluotą išmokos mokėjimą. Šios papildomos sumos (baudos, delspinigiai) jau nebėra tiesioginė kompensacija už žalą. Jų apmokestinimas gali skirtis nuo pagrindinės išmokos. Pagal GPMĮ, gyventojų gautos netesybos (įskaitant baudas ir delspinigius) yra apmokestinamos pajamos. Įmonių atveju, gautos netesybos paprastai taip pat laikomos apmokestinamosiomis pajamomis.

Automobilio pardavimas po avarijos

Jei asmuo ar įmonė nusprendžia parduoti apgadintą automobilį (gavus ar negavus draudimo išmokos), pajamos, gautos išpardavimo, yra atskiras įvykis nuo draudimo išmokos gavimo. Šios pardavimo pajamos gali būti apmokestinamos pagal bendrąsias turto pardavimo apmokestinimo taisykles:

  • Fiziniams asmenims: Jei automobilis išlaikytas nuosavybėje trumpiau nei 3 metus ir parduodamas brangiau nei įsigytas (atsižvelgiant į likutinę vertę po avarijos), skirtumas gali būti apmokestinamas GPM. Jei išlaikytas ilgiau nei 3 metus, pajamos neapmokestinamos.
  • Juridiniams asmenims: Pardavimo pajamos lyginamos su automobilio likutine verte įmonės apskaitoje. Skirtumas (pelnas ar nuostolis) įtraukiamas į apmokestinamojo pelno apskaičiavimą.

Svarbu nesumaišyti: draudimo išmoka (kompensacija) – dažniausiai neapmokestinama; pajamos iš vėlesnio turto pardavimo – apmokestinamos pagal turto pardavimo taisykles.

Draudimo įmokų atskaitymas

Kitas susijęs klausimas yra ne apie išmokas, o apie pačias draudimoįmokas – ar jas galima atskaityti iš pajamų?

  • Fiziniams asmenims: Standartinių TPVCA ar Kasko draudimo įmokų už asmeninį automobilį gyventojai paprastai negali atskaityti iš savo apmokestinamųjų pajamų ar susigrąžinti dalies sumokėto GPM (išskyrus tam tikras gyvybės draudimo įmokas pagal GPMĮ lengvatas, kurios čia neaktualios).
  • Juridiniams asmenims: Įmonės, draudžiančios savo veiklai naudojamus automobilius (tiek TPVCA, tiek Kasko), sumokėtas draudimo įmokas paprastai gali priskirti leidžiamiems atskaitymams, mažinančiais apmokestinamąjį pelną. Tai laikoma įprastinėmis veiklos sąnaudomis.

Praktiniai patarimai ir ką reikėtų žinoti

Siekiant išvengti nesusipratimų ir užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą, verta atkreipti dėmesį į kelis praktinius aspektus.

Dokumentacijos svarba

Labai svarbu saugoti visus su draudžiamuoju įvykiu ir gauta išmoka susijusius dokumentus:

  • Eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą.
  • Žalos vertinimo aktą, sąmatas.
  • Draudimo bendrovės sprendimą dėl išmokos mokėjimo.
  • Banko išrašą, patvirtinantį išmokos gavimą.
  • Automobilio remonto sąskaitas faktūras (jei buvo remontuota).
  • Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (jei aktualu).

Šie dokumentai yra būtini pagrindžiant patirtos žalos dydį ir gautos išmokos paskirtį, ypač jei kiltų klausimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Įmonėms tvarkinga dokumentacija yra privaloma pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus.

Konsultacija su specialistais

Nors bendrosios taisyklės yra gana aiškios, specifinėse ar sudėtingesnėse situacijose (pvz., labai didelės išmokos, ginčai su draudiku, automobilio naudojimas mišriai veiklai, tarptautiniai aspektai) visada naudinga pasikonsultuoti su mokesčių konsultantu ar buhalteriu. Jie gali padėti teisingai interpretuoti teisės aktus konkrečiu atveju ir užtikrinti tinkamą apskaitą bei deklaravimą.

Supratimas apie draudimo sutarties sąlygas

Prieš sudarant Kasko draudimo sutartį ar renkantis draudiką, verta atidžiai išnagrinėti draudimo taisykles ir sąlygas, ypač susijusias su žalos vertinimu ir išmokų skaičiavimu (pvz., ar taikoma franšizė, kokia automobilio vertė laikoma pagrindu – rinkos ar atkuriamoji, ar yra nusidėvėjimo skaičiavimas detalėms). Aiškus supratimas apie tai, kaip bus apskaičiuota galima išmoka, padės išvengti netikėtumų įvykus nelaimei.


Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje tiek fizinių, tiek juridinių asmenų gaunamos standartinės automobilio draudimo išmokos (TPVCA, Kasko), skirtos kompensuoti patirtą žalą ar nuostolius ir neviršijančios šios žalos vertės,paprastai nėra apmokestinamos nei gyventojų pajamų mokesčiu, nei pelno mokesčiu. Tai grindžiama fundamentaliu kompensacijos principu, įtvirtintu GPMĮ ir PMĮ. Svarbiausia yra teisingai suprasti išmokos prigimtį ir, ypač įmonėms, tinkamai tvarkyti susijusią apskaitą bei dokumentaciją.

Tags: #Automobilio #Automobili

Panašūs įrašai: