Autonominis šildymas automobilyje: privalumai, įrengimas, kaina

Problema: Šaltas rytas ir automobilis

Daugeliui vairuotojų pažįstamas jausmas, kai žvarbų žiemos rytą tenka sėsti į ledinį automobilio saloną. Langai padengti šerkšnu ar net ledu, sėdynės šaltos, o variklis nenoriai burzgia, bandydamas įveikti stingdantį šaltį. Tai ne tik diskomfortas, bet ir prarastas laikas, kurį tenka skirti langų gramdymui, bei papildoma apkrova automobilio sistemoms. Šaltas variklio paleidimas ne tik padidina degalų sąnaudas pirmosiomis minutėmis, bet ir ženkliai pagreitina jo dilimą. Be to, vairavimas aprasojusiais ar apledėjusiais langais yra tiesiog pavojingas dėl smarkiai suprastėjusio matomumo.

Sprendimas: Kas yra autonominis šildytuvas?

Autonominis automobilio šildytuvas (dažnai vadinamas "Webasto" ar "Eberspächer", pagal populiariausius gamintojus, nors tai tik prekių ženklai) yra įrenginys, skirtas pašildyti automobilio saloną ir/arba variklio aušinimo skystįnepriklausomai nuo automobilio variklio veikimo. Tai reiškia, kad jis gali veikti net tada, kai automobilis stovi stovėjimo aikštelėje su išjungtu varikliu. Šis įrenginys naudoja nedidelį kiekį degalų tiesiai iš automobilio bako (benzino ar dyzelino, priklausomai nuo automobilio tipo) ir automobilio akumuliatoriaus energiją uždegimui bei valdymo sistemoms palaikyti.

Svarbu atskirti autonominį šildytuvą nuo kitų šildymo sprendimų. Pavyzdžiui,elektriniai variklio bloko šildytuvai reikalauja išorinio elektros maitinimo šaltinio (220V lizdo) ir dažniausiai šildo tik variklio bloką, bet ne saloną. Taip pat yrapapildomi šildytuvai (auxiliary heaters), kurie veikia tik tada, kai variklis jau dirba, ir padeda greičiau pasiekti darbinę temperatūrą, ypač dyzeliniuose automobiliuose, kurie šyla lėčiau. Autonominis šildytuvas suteikia visišką nepriklausomybę ir galimybę įsėsti į jau šiltą automobilį.

Veikimo principas: Kaip tai veikia?

Bendras veikimo principas

Nepriklausomai nuo tipo (oro ar skysčio), autonominio šildytuvo veikimo širdis yra mažadegimo kamera. Specialus kuro siurblys paima nedidelį kiekį degalų iš automobilio bako ir tiekia juos į šildytuvo degimo kamerą. Tuo pačiu metu ventiliatorius tiekia orą, reikalingą degimui. Uždegimo žvakė (kaitinimo elementas) uždega kuro ir oro mišinį. Degimo metu išsiskirianti šiluma peršilumokaitį perduodama arba tiesiogiai orui (oro tipo šildytuvuose), arba automobilio aušinimo skysčiui (skysčio tipo šildytuvuose). Degimo produktai per specialų nedidelį išmetimo vamzdį pašalinami į aplinką.

Visą procesą valdo elektroninis valdymo blokas, kuris užtikrina saugų ir efektyvų veikimą, stebi temperatūrą, kuro tiekimą ir kitus parametrus. Sistema taip pat turi saugiklius, kurie ją išjungia perkaitimo ar kitų gedimų atveju.

Du pagrindiniai tipai: Oro ir Skysčio šildytuvai

Egzistuoja du pagrindiniai autonominių šildytuvų tipai, besiskiriantys šilumos perdavimo būdu ir pagrindine paskirtimi:

Oro šildytuvai (Air Heaters)

Kaip veikia: Šio tipo šildytuvai tiesiogiai kaitina orą. Jie įsiurbia šaltą orą (iš salono arba iš lauko), perleidžia jį per įkaitintą šilumokaitį ir išpučia jau šiltą orą tiesiai į automobilio saloną per specialias ortakių sistemas. Jie neveikia automobilio aušinimo sistemos.

Privalumai:

Greitas salono prišildymas: Kadangi šildo orą tiesiogiai, salonas sušyla labai greitai.
Mažesnės energijos sąnaudos: Paprastai naudoja mažiau elektros energijos iš akumuliatoriaus nei skysčio šildytuvai.
Paprastesnis montavimas: Nereikia jungtis prie automobilio aušinimo sistemos, todėl montavimas gali būti šiek tiek paprastesnis ir pigesnis.
Efektyvumas ilgalaikiam šildymui: Puikiai tinka palaikyti šilumą ilgesnį laiką (pvz., kemperiuose, sunkvežimių kabinose nakvynės metu).

Trūkumai:

Nešildo variklio: Svarbiausias trūkumas – šie šildytuvai nepalengvina variklio paleidimo šaltyje ir nesumažina jo dilimo šalto starto metu.

Tipiniai naudojimo atvejai: Krovininių automobilių kabinos, kemperiai, autobusai, laivai, specialios paskirties transporto priemonės, kartais lengvieji automobiliai, kai pagrindinis tikslas – tik greitas salono komfortas.

Skysčio šildytuvai (Coolant/Liquid Heaters)

Kaip veikia: Šie šildytuvai integruojami į automobilio aušinimo sistemą. Jie šildo aušinimo skystį (antifrizą) ir specialus siurblys cirkuliuoja jį per variklio aušinimo kontūrą bei automobilio salono šildymo radiatorį (pečiuką). Kai aušinimo skystis pasiekia tam tikrą temperatūrą (paprastai apie 40-50°C), šildytuvo valdymo blokas gali įjungti automobilio salono ventiliatorių (per specialią sąsają), kuris pradeda pūsti šiltą orą į saloną per standartines automobilio ortakių angas.

Privalumai:

Šildo variklį ir saloną: Tai dviguba nauda – palengvinamas variklio paleidimas, mažinamas jo dilimas ir tuo pačiu metu šildomas salonas.
Mažesnis variklio dilimas: Pašildytas variklis lengviau paleidžiamas, tepalai būna skystesni, todėl žymiai sumažėja trintis ir dilimas pirmosiomis variklio darbo sekundėmis.
Mažesnės degalų sąnaudos paleidimo metu: Šiltas variklis sunaudoja mažiau degalų pradiniame darbo etape (nereikia "riebaus" mišinio).
Mažesnė tarša: Efektyvesnis degimas šiltame variklyje reiškia mažesnę kenksmingų išmetamųjų dujų emisiją.
Atitirpinti langai: Šiltas oras, pučiamas per standartinę sistemą, efektyviai atitirpina priekinį ir šoninius stiklus.

Trūkumai:

Lėtesnis salono prišildymas: Kadangi pirmiausia reikia sušildyti aušinimo skystį ir tik tada šiluma perduodama į saloną per automobilio pečiuką, salono prišildymas trunka ilgiau nei su oro šildytuvu.
Sudėtingesnis montavimas: Reikia integruoti į aušinimo sistemą, kas reikalauja daugiau darbo ir žinių.
Didesnės elektros sąnaudos: Be paties šildytuvo, papildomai energiją naudoja aušinimo skysčio cirkuliacinis siurblys ir automobilio salono ventiliatorius. Reikalingas geros būklės akumuliatorius.

Tipiniai naudojimo atvejai: Dauguma lengvųjų automobilių ir visureigių, kur svarbus tiek salono komfortas, tiek variklio tausojimas. Taip pat naudojami komerciniame transporte.

Valdymo būdai

Autonominiai šildytuvai gali būti valdomi keliais būdais, priklausomai nuo modelio ir įrangos lygio:

Programuojamas laikmatis: Salone montuojamas nedidelis valdymo pultelis, kuriame galima nustatyti norimą šildymo pradžios laiką (pvz., pusvalandį prieš planuojamą išvykimą). Galima užprogramuoti kelis skirtingus laikus skirtingoms savaitės dienoms.
Nuotolinio valdymo pultelis: Leidžia įjungti arba išjungti šildytuvą per atstumą (paprastai kelių šimtų metrų ar net kilometro spinduliu, priklausomai nuo modelio). Kai kurie pulteliai turi ir grįžtamąjį ryšį, rodantį, ar šildytuvas įsijungė ir kokia temperatūra salone.
Valdymas per mobilųjį telefoną (GSM/App): Moderniausi sprendimai leidžia valdyti šildytuvą per specialią programėlę išmaniajame telefone arba SMS žinutėmis. Tai suteikia didžiausią lankstumą, nes šildytuvą galima įjungti iš bet kurios vietos, kur yra mobilusis ryšys. Galima ne tik įjungti/išjungti, bet ir programuoti, tikrinti būseną.

Montavimo procesas: Ką reikia žinoti?

Autonominio šildytuvo montavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių žinių ir įgūdžių dirbant su automobilio kuro, aušinimo ir elektros sistemomis.Primygtinai rekomenduojama šį darbą patikėti kvalifikuotiems specialistams, turintiems patirties su konkrečių gamintojų (pvz., Webasto, Eberspächer) įranga. Netinkamas montavimas gali sukelti rimtų problemų: nuo sistemos neveikimo iki gaisro pavojaus ar automobilio sistemų pažeidimo.

Pagrindiniai montavimo etapai apima:

Vietos parinkimas šildytuvui: Dažniausiai montuojama variklio skyriuje, po sparnu, kartais po automobilio dugnu. Vieta turi būti apsaugota nuo tiesioginio vandens, purvo ir mechaninių pažeidimų, taip pat turi būti pakankamai vietos pačiam įrenginiui ir jo pajungimams.
Kuro sistemos pajungimas: Reikia saugiai pajungti atskirą kuro paėmimo vamzdelį prie automobilio kuro bako arba kuro magistralės. Montuojamas atskiras mažas kuro siurblys, tiekiantis degalus būtent šildytuvui.
Aušinimo sistemos pajungimas (skysčio šildytuvams): Šildytuvas integruojamas į automobilio aušinimo skysčio cirkuliacijos ratą. Tam prapjaunamos aušinimo žarnos ir jungiamos prie šildytuvo įėjimo bei išėjimo atvamzdžių. Svarbu užtikrinti teisingą skysčio tekėjimo kryptį ir sandarumą.
Oro sistemos pajungimas (oro šildytuvams): Montuojami oro paėmimo ir šilto oro paskirstymo ortakiai. Šiltas oras nukreipiamas į saloną.
Išmetimo sistemos montavimas: Prijungiamas nedidelis, lankstus metalinis išmetimo vamzdis su duslintuvu, kuris nukreipia degimo produktus į automobilio išorę, saugiu atstumu nuo oro paėmimo angų ir degių automobilio dalių.
Elektros sistemos pajungimas: Šildytuvas jungiamas prie automobilio akumuliatoriaus per saugiklius. Prijungiami valdymo laidai, valdymo pultelis (laikmatis, nuotolinio valdymo imtuvas ar GSM modulis). Skysčio šildytuvų atveju, dažnai reikia pajungti relę, kuri valdytų automobilio salono ventiliatorių.
Valdymo įrenginio montavimas: Salone montuojamas pasirinktas valdymo įrenginys (laikmatis, nuotolinio valdymo imtuvas).
Sistemos testavimas ir konfigūravimas: Sumontavus visus komponentus, sistema kruopščiai tikrinama: ar nėra nuotėkių (kuro, aušinimo skysčio), ar teisingai veikia visi komponentai, ar nėra klaidų. Gali prireikti konfigūruoti valdymo parametrus.

Montavimo sudėtingumas ir trukmė labai priklauso nuo automobilio modelio ir pasirinkto šildytuvo tipo. Vidutiniškai montavimas gali užtrukti nuo vienos iki dviejų darbo dienų.

Autonominio šildymo privalumai: Kodėl verta investuoti?

Nors autonominis šildytuvas reikalauja pradinių investicijų, jis suteikia daug reikšmingų privalumų:

Komfortas

Tai bene akivaizdžiausias privalumas. Įsėsti į šiltą automobilio saloną, kai lauke spaudžia šaltukas, yra nepalyginamai maloniau. Nereikia laukti, kol sušils variklis ir pradės pūsti šiltą orą. Sėdynės ir vairas nebūna lediniai. Galima iš karto nusivilkti storus viršutinius drabužius ir vairuoti patogiai.

Sauga

Pradėti važiuoti su visiškai švariais, neatitirpusiais langais yra esminis saugumo faktorius. Autonominis šildytuvas (ypač skysčio tipo) užtikrina, kad priekinis ir šoniniai stiklai bus atitirpę ir nerasoję dar prieš pradedant kelionę. Tai garantuoja gerą matomumą nuo pat pirmųjų metrų. Be to, komfortiška temperatūra salone mažina vairuotojo nuovargį ir stresą, leidžia geriau susikoncentruoti į kelią.

Variklio tausojimas (skysčio šildytuvams)

Šaltas variklio paleidimas yra vienas didžiausių jo priešų. Esant žemai temperatūrai, variklio alyva sutirštėja ir blogiau sutepa judančias dalis, ypač pirmosiomis sekundėmis po paleidimo. Metalinės detalės dėl šalčio yra šiek tiek susitraukusios, todėl tarpai tarp jų gali būti netinkami. Visa tai sukelia padidintą trintį ir dilimą. Skysčio tipo autonominis šildytuvas pašildo variklio bloką ir aušinimo skystį iki kelių dešimčių laipsnių Celsijaus. Tai reiškia:

Lengvesnį variklio paleidimą.
Greitesnį optimalios tepimo alyvos temperatūros ir klampumo pasiekimą.
Ženkliai mažesnį variklio komponentų dilimą šalto starto metu.
Ilgesnį variklio tarnavimo laiką.

Degalų sąnaudos ir ekologija

Nors autonominis šildytuvas pats naudoja degalus (paprastai apie 0.2-0.6 litro per valandą, priklausomai nuo galingumo ir režimo), bendras poveikis degalų sąnaudoms gali būti netgi teigiamas arba neutralus, ypač šaltomis žiemomis. Kodėl?

Sumažėjęs šalto starto "riebus" mišinys: Šaltas variklis paleidimo metu naudoja daug sodresnį kuro ir oro mišinį, kad užtikrintų stabilų darbą. Pašildytas variklis šios pradinės padidintų sąnaudų fazės beveik neturi.
Nereikia šildyti variklio dirbant tuščiąja eiga: Daugelis vairuotojų palieka automobilį dirbti kelias ar keliolika minučių, kad sušiltų variklis ir salonas. Autonominis šildytuvas leidžia išvengti šio neefektyvaus degalų naudojimo ir aplinkos teršimo.

Skaičiuojama, kad per vieną šildymo ciklą (pvz., 20-30 min.) autonominis šildytuvas gali sunaudoti mažiau degalų, nei būtų sunaudota per tą patį laiką šildant automobilį tuščiąja eiga ir įskaitant sutaupymą dėl efektyvesnio šilto variklio darbo pradžioje. Be to, šiltas variklis išmeta mažiau kenksmingų teršalų (CO, HC, NOx) nei šaltas.

Vertės išlaikymas

Automobilis su įrengtu kokybišku autonominiu šildytuvu paprastai turi didesnę išliekamąją vertę antrinėje rinkoje. Tai yra patrauklus privalumas potencialiems pirkėjams, ypač šaltesnio klimato regionuose.

Kaina: Kiek tai kainuoja?

Autonominio šildytuvo įrengimas yra investicija. Kainą sudaro kelios dalys:

1. Įrangos kaina:

Pats šildytuvas (oro ar skysčio tipo). Kaina labai priklauso nuo gamintojo (Webasto, Eberspächer yra brangesni, bet laikomi kokybiškiausiais; yra ir pigesnių alternatyvų), galingumo (parenkamas pagal automobilio dydį) ir tipo. Skysčio šildytuvai paprastai yra brangesni nei oro šildytuvai. Kaina gali svyruoti nuo maždaug500 Eurų už paprastesnį oro šildytuvą iki1500-2000 Eurų ar daugiau už galingą skysčio šildytuvą su moderniu valdymu (pvz., GSM moduliu).
Montavimo komplektas: Dažnai parduodamas kartu su šildytuvu, bet kartais reikia pirkti papildomų specifinių dalių konkrečiam automobilio modeliui (tvirtinimo elementai, adapteriai).
Valdymo įrenginys: Paprastas laikmatis yra pigiausias, nuotolinio valdymo pultelis kainuoja papildomai kelis šimtus eurų, o GSM modulis gali kainuoti dar daugiau.

2. Montavimo darbai:

Tai reikšminga išlaidų dalis. Kvalifikuotų specialistų darbas gali kainuoti nuo300 Eurų iki 800 Eurų ar daugiau, priklausomai nuo automobilio modelio sudėtingumo, pasirinkto šildytuvo tipo ir dirbtuvių įkainių. Sudėtingesniems automobiliams su ribota erdve variklio skyriuje montavimas gali būti brangesnis.

3. Eksploatacinės išlaidos:

Degalų sąnaudos: Kaip minėta, šildytuvas naudoja degalus. Vidutiniškai 0.2-0.6 l/h. Jei šildytuvas veikia 30 minučių per dieną, per mėnesį (20 darbo dienų) tai sudarytų apie 2-6 litrus degalų papildomai. Tačiau šias sąnaudas iš dalies arba visiškai kompensuoja sutaupymai dėl efektyvesnio šilto variklio darbo ir išvengto šildymo tuščiąja eiga.
Elektros sąnaudos: Šildytuvas naudoja elektros energiją iš akumuliatoriaus (uždegimui, siurbliams, ventiliatoriams). Oro šildytuvai naudoja mažiau (apie 15-35W), skysčio šildytuvai daugiau (apie 25-50W plius automobilio salono ventiliatorius, kuris gali naudoti dar nemažai energijos). Todėl svarbu turėti geros būklės akumuliatorių ir nepalikti šildytuvo veikti pernelyg ilgai, jei automobilis nevažiuoja (paprastai rekomenduojama, kad važiavimo laikas būtų bent jau lygus šildymo laikui, kad akumuliatorius spėtų pasikrauti).
Priežiūra: Autonominiai šildytuvai paprastai yra patikimi ir reikalauja minimalios priežiūros. Rekomenduojama juos įjungti trumpam kartą per mėnesį ir ne šildymo sezono metu, kad "prasimankštintų". Kas kelerius metus gali prireikti išvalyti degimo kamerą ar pakeisti kaitinimo elementą/žvakę.

Taigi, bendra pradinė investicija į autonominį šildytuvą su montavimu dažniausiai svyruojanuo 800 Eurų iki gerokai virš 2500 Eurų.

Pasirinkimo aspektai: Į ką atsižvelgti?

Renkantis autonominį šildytuvą, reikėtų įvertinti kelis veiksnius:

Automobilio tipas ir dydis: Nuo to priklauso reikalingas šildytuvo galingumas. Mažesniam automobiliui užteks mažesnio galingumo (ir pigesnio) šildytuvo, dideliam visureigiui ar mikroautobusui reikės galingesnio.
Naudojimo įpročiai: Jei važinėjate trumpais atstumais mieste, skysčio šildytuvas, šildantis variklį, bus ypač naudingas mažinant variklio dilimą. Jei dažnai tenka ilgai sėdėti automobilyje neužvedus variklio (pvz., laukiant), oro šildytuvas gali būti efektyvesnis ir ekonomiškesnis salono šildymui.
Klimatas: Kuo šaltesnės ir ilgesnės žiemos jūsų regione, tuo didesnė autonominio šildytuvo nauda ir greitesnis jo atsiperkamumas per komfortą ir variklio tausojimą.
Biudžetas: Įvertinkite ne tik pradinę įrangos ir montavimo kainą, bet ir galimas eksploatacines išlaidas bei priežiūrą.
Pagrindinis tikslas: Kas jums svarbiau – maksimaliai greitas salono prišildymas (oro šildytuvas) ar variklio pašildymas kartu su salono šildymu (skysčio šildytuvas)? Daugumai lengvųjų automobilių savininkų optimaliausias pasirinkimas yra skysčio šildytuvas.
Valdymo patogumas: Pagalvokite, koks valdymo būdas jums būtų patogiausias – paprastas laikmatis, nuotolinis pultelis ar valdymas per telefoną.

Dažniausiai pasitaikantys mitai ir klaidingi įsitikinimai

Aplink autonominius šildytuvus sklando keletas mitų, kuriuos verta paneigti:

Mitas: Autonominis šildytuvas greitai iškrauna automobilio akumuliatorių.
Realybė: Nors šildytuvas naudoja elektros energiją, jos sąnaudos nėra milžiniškos, ypač lyginant su variklio starterio naudojama energija. Modernūs šildytuvai turi apsaugą nuo per gilaus akumuliatoriaus iškrovimo ir automatiškai išsijungia, jei įtampa nukrenta žemiau kritinės ribos. Svarbiausia turėti tvarkingą, pakankamos talpos akumuliatorių ir laikytis taisyklės, kad važiavimo laikas būtų ne trumpesnis už šildymo laiką.
Mitas: Tai prabangos prekė, skirta tik brangiems automobiliams.
Realybė: Autonominius šildytuvus galima įrengti praktiškai bet kuriame automobilyje. Nors tai nėra pigi investicija, jos naudą (komfortas, saugumas, variklio tausojimas) gali įvertinti kiekvienas vairuotojas, ypač gyvenantis šaltesnio klimato sąlygomis. Nauda dažnai atsveria kainą per ilgesnį laiką.
Mitas: Autonominis šildytuvas yra tas pats, kas elektrinis variklio šildytuvas.
Realybė: Tai visiškai skirtingi įrenginiai. Elektrinis šildytuvas (dažniausiai bloko arba tepalo) veikia tik prijungtas prie 220V elektros tinklo, dažniausiai šildo tik variklį ir yra nenaudingas stovint bet kur. Autonominis šildytuvas veikia naudodamas automobilio degalus ir akumuliatorių, yra visiškai nepriklausomas nuo išorinių šaltinių ir gali šildyti tiek variklį, tiek saloną bet kurioje vietoje.
Mitas: Įsirengus autonominį šildytuvą, degalų sąnaudos stipriai sumažės.
Realybė: Nors šiltas variklis veikia efektyviau ir išvengiama šildymo tuščiąja eiga, pats šildytuvas taip pat naudoja degalus. Realus poveikis bendroms degalų sąnaudoms priklauso nuo daugelio veiksnių (lauko temperatūros, važiavimo atstumų, šildymo trukmės). Nereikėtų tikėtis drastiško sutaupymo, tačiau dažnai šildytuvo sunaudojami degalai yra kompensuojami efektyvesniu variklio darbu. Pagrindinė nauda vis dėlto yra komfortas, saugumas ir variklio ilgaamžiškumas.

Technologinė perspektyva ir susijusios sistemos

Autonominių šildytuvų technologija nuolat tobulėja. Modernūs įrenginiai tampa vis kompaktiškesni, efektyvesni (suvartojantys mažiau degalų ir elektros energijos), tylesni ir lengviau integruojami su automobilio elektroninėmis sistemomis. Valdymas per išmaniąsias programėles tampa standartu aukštesnės klasės modeliuose, suteikiant vartotojams maksimalų lankstumą ir kontrolę.

Įdomu pastebėti, kad elektromobiliuose taip pat naudojamos salono ir baterijos pašildymo sistemos prieš kelionę, tačiau jos veikia visiškai kitu principu, naudodamos elektros energiją iš pagrindinės baterijos arba iš elektros tinklo, kol automobilis kraunasi. Nors technologija skiriasi, vartotojo patiriamas privalumas – galimybė pradėti kelionę šiltoje transporto priemonėje – yra labai panašus.

Ateityje galime tikėtis dar didesnės autonominių šildymo sistemų integracijos su "protingo namo" ir automobilio telematikos sistemomis, leidžiančiomis dar išmanesnį ir labiau automatizuotą valdymą, prisitaikantį prie vartotojo dienotvarkės ir oro sąlygų.

Apibendrinant, autonominis šildymas automobilyje yra technologiškai pažangus ir praktiškas sprendimas, žymiai padidinantis komfortą ir saugumą šaltuoju metų laiku, o skysčio tipo šildytuvai papildomai tausoja variklį. Nors reikalauja pradinių investicijų, daugeliui vairuotojų ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka per patogumą, sutaupytą laiką ir potencialiai ilgesnį automobilio tarnavimo laiką.

Tags:

Autonominis šildymas automobilyje: komfortas ir šiluma be variklio