Vairuotojo darbo ir poilsio režimas: viskas, ką reikia žinoti

Kelių transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus šiuolaikinei ekonomikai, tačiau jis taip pat kelia specifinių iššūkių, ypač susijusių su vairuotojų darbo sąlygomis ir saugumu keliuose. Siekiant užtikrinti vairuotojų gerovę, eismo saugumą ir sąžiningą konkurenciją tarp vežėjų, Europos Sąjungoje ir nacionaliniu lygiu yra nustatytos griežtos taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Šių taisyklių išmanymas ir laikymasis yra ne tik teisinė prievolė, bet ir esminis veiksnys, lemiantis sėkmingą ir saugią transporto veiklą.

Tachografas ir vairuotojo kortelė: Pagrindiniai įrankiai

Pagrindinis įrankis, naudojamas vairuotojo darbo ir poilsio režimo kontrolei, yratachografas. Tai prietaisas, montuojamas krovininėse transporto priemonėse, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 tonos, ir keleivinėse transporto priemonėse, skirtose vežti daugiau kaip devynis asmenis (įskaitant vairuotoją). Tachografai registruoja įvairius duomenis: vairavimo trukmę, pertraukas, poilsio laikotarpius, kitą darbą, buvimo darbe laiką, taip pat transporto priemonės greitį ir nuvažiuotą atstumą.

Egzistuoja dviejų tipų tachografai: analoginiai ir skaitmeniniai.

Analoginiai tachografai: Šie senesnio tipo prietaisai naudoja specialias registracijos korteles (tachogramas), kuriose duomenys žymimi mechaniniu būdu. Vairuotojas privalo ranka įrašyti tam tikrą informaciją kortelėje prieš pradėdamas ir baigdamas darbą. Nors naujose transporto priemonėse jie nebemontuojami, vis dar yra eksploatuojamų transporto priemonių su analoginiais tachografais, todėl svarbu mokėti juos naudoti ir pildyti registracijos lapus. Vairuotojas privalo turėti pakankamai tuščių registracijos lapų ir saugoti panaudotus lapus už einamąją dieną ir praėjusias 28 kalendorines dienas.
Skaitmeniniai tachografai: Tai modernūs prietaisai, kurie duomenis saugo elektroniniu būdu pačiame tachografe ir specialiosevairuotojo kortelėse. Kiekvienas vairuotojas, vairuojantis transporto priemonę su skaitmeniniu tachografu, privalo turėti asmeninę vairuotojo kortelę. Kortelė įdedama į tachografą prieš pradedant vairuoti ir išimama tik pasibaigus darbo dienai arba esant teisėtam pagrindui (pvz., keičiant transporto priemonę). Vairuotojo kortelė yra personalizuota ir negali būti naudojama kito asmens. Ji kaupia informaciją apie vairuotojo veiklą per tam tikrą laikotarpį (paprastai mažiausiai 28 dienas). Kontrolės metu vairuotojas privalo pateikti savo kortelę ir, jei reikalaujama, atspausdinti duomenis iš tachografo.

Vairuotojo kortelės naudojimas yra griežtai reglamentuotas. Vairuotojas privalo naudoti savo kortelę kiekvieną dieną, kai vairuoja transporto priemonę, kurioje įrengtas skaitmeninis tachografas, nuo tos akimirkos, kai perima transporto priemonę. Prieš pradedant kelionę, vairuotojas turi įvesti šalies, kurioje pradeda darbo dieną, simbolį. Baigęs darbo dieną, jis turi įvesti šalies, kurioje baigia darbą, simbolį. Jei per darbo dieną kertamos valstybių sienos, kiekvieną kartą kirtus sieną, pirmoje įmanomoje sustojimo vietoje prie sienos ar už jos, vairuotojas privalo įvesti naujos šalies simbolį. Tai itin svarbu dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir kontrolės mechanizmų.

Tiek analoginių, tiek skaitmeninių tachografų duomenys yra esminis įrodymas tikrinant, ar laikomasi darbo ir poilsio režimo taisyklių. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad tachografas veiktų tinkamai ir būtų naudojamas pagal nustatytus reikalavimus. Bet koks manipuliavimas tachografo duomenimis ar netinkamas jo naudojimas yra laikomas sunkiu pažeidimu ir užtraukia griežtas sankcijas.

Kasdienis vairavimo laikas

Viena iš pagrindinių taisyklių, kurią privalo žinoti kiekvienas vairuotojas, yra kasdienio vairavimo laiko apribojimas. Bendroji taisyklė nustato, kadbendra kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų.

Pavyzdys: Jei vairuotojas pradeda vairuoti 8:00 ryto, jis negali vairuoti ilgiau nei iki 17:00 (atskaičius privalomas pertraukas), nebent būtų taikoma išimtis.

Tačiau reglamentas numato tam tikrą lankstumą.Ne daugiau kaip du kartus per kalendorinę savaitę kasdienį vairavimo laiką leidžiama prailginti iki10 valandų. Svarbu pabrėžti, kad tai yra išimtis, o ne taisyklė, ir ji turėtų būti naudojama tik esant poreikiui, o ne planuojama kaip įprasta praktika.

Pavyzdys: Vairuotojas pirmadienį vairavo 9 valandas, antradienį – 10 valandų, trečiadienį – 10 valandų. Ketvirtadienį ir penktadienį jis galės vairuoti ne ilgiau kaip po 9 valandas, nes jau išnaudojo leidžiamą 10 valandų vairavimo limitą du kartus per savaitę.

Kasdienis vairavimo laikas apibrėžiamas kaip bendra vairavimo trukmė tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir savaitinio poilsio laikotarpio. Svarbu suprasti, kad skaičiuojamas tik faktinis vairavimo laikas, kurį fiksuoja tachografas.

Pertraukos vairavimo metu

Ilgalaikis vairavimas be pertraukų didina nuovargį ir klaidų riziką. Todėl reglamentas numato privalomas pertraukas vairavimo metu. Po4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo darytine trumpesnę kaip 45 minučių nepertraukiamą pertrauką, nebent prasidėtų poilsio laikotarpis.

Pavyzdys: Vairuotojas pradėjo vairuoti 8:00. Vėliausiai 12:30 jis privalo pradėti daryti bent 45 minučių pertrauką.

Šią 45 minučių pertrauką galima pakeisti dviem pertraukomis:

Pirmoji pertrauka turi būtine trumpesnė kaip 15 minučių.
Antroji pertrauka turi būtine trumpesnė kaip 30 minučių.

Svarbu, kad šios dvi pertraukos būtų išdėstytos per 4,5 valandų vairavimo laikotarpį taip, kad bendra vairavimo trukmė neviršytų 4,5 valandų. Antroji (30 minučių) pertrauka turi būti padaryta taip, kad po jos nebebūtų viršytas 4,5 valandų vairavimo limitas, skaičiuojant nuo darbo pradžios arba nuo pirmosios (15 minučių) pertraukos pabaigos.

Pavyzdys: Vairuotojas vairuoja 2 valandas, daro 15 minučių pertrauką. Tada vairuoja dar 2,5 valandas. Po šių 2,5 valandų vairavimo (iš viso 4,5 valandos vairavimo) jis privalo daryti mažiausiai 30 minučių pertrauką.

Kitas pavyzdys (neteisingas): Vairuotojas vairuoja 3 valandas, daro 15 minučių pertrauką. Tada vairuoja dar 2 valandas (iš viso 5 valandos vairavimo). Tai yra pažeidimas, nes viršytas 4,5 valandų vairavimo limitas be reikiamos pertraukos.

Pertraukų metu vairuotojas negali vairuoti ar dirbti jokio kito darbo. Šis laikas skirtas tik poilsiui. Tachografe šis laikas turi būti žymimas kaip "pertrauka" arba "buvimas darbe" (jei vairuotojas yra pasirengęs dirbti, bet nevairuoja ir neatlieka kitų darbų, pvz., laukia pakrovimo/iškrovimo, bet pats jame nedalyvauja - nors dažniausiai pertrauka žymima specialiu simboliu).

Kasdienio poilsio laikotarpiai

Po darbo dienos vairuotojui privaloma suteikti pakankamai laiko pailsėti ir atgauti jėgas. Reglamentas numato du pagrindinius kasdienio poilsio tipus: reguliarųjį ir sutrumpintą.

Reguliarusis kasdienio poilsio laikotarpis:

Tai nepertraukiamasmažiausiai 11 valandų poilsio laikotarpis per 24 valandų laikotarpį nuo darbo dienos pradžios.
Alternatyviai, reguliarųjį kasdienį poilsį galima skaidyti į dvi dalis:
- Pirmoji dalis turi būti nepertraukiama,mažiausiai 3 valandų trukmės.
- Antroji dalis turi būti nepertraukiama,mažiausiai 9 valandų trukmės.
Skaidant poilsį, bendra trukmė pailgėja iki 12 valandų (3+9), tačiau antroji, 9 valandų dalis, turi būti paimta per 24 valandų laikotarpį nuo darbo pradžios.

Pavyzdys (reguliarusis poilsis): Vairuotojas baigia darbą 19:00. Jis turi ilsėtis ne mažiau kaip iki 6:00 ryto kitą dieną (11 valandų).

Pavyzdys (skaidytas poilsis): Vairuotojas dirba nuo 6:00 iki 9:00, tada ilsisi 3 valandas (iki 12:00). Po to dirba nuo 12:00 iki 18:00. Tada jis privalo ilsėtis nepertraukiamai mažiausiai 9 valandas (iki 3:00 ryto). Šiuo atveju 24 valandų laikotarpis (nuo 6:00) baigiasi 6:00 ryto, ir iki to laiko 9 valandų poilsis jau būna paimtas.

Sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis:

Tai nepertraukiamas poilsio laikotarpis, trunkantismažiausiai 9 valandas, bet mažiau nei 11 valandų.
Tarp bet kurių dviejų savaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali turėtine daugiau kaip tris sutrumpintus kasdienio poilsio laikotarpius.

Pavyzdys: Vairuotojas pirmadienį ir antradienį ilsisi po 11 valandų. Trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį jis gali pasinaudoti sutrumpintu poilsiu ir ilsėtis po 9 valandas. Po savaitgalio (savaitinio poilsio) ciklas prasideda iš naujo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad sutrumpinto kasdienio poilsio laiko nereikia kompensuoti.

Per 24 valandų laikotarpį nuo ankstesnio kasdienio ar savaitinio poilsio pabaigos vairuotojas privalo pradėti naują kasdienio poilsio laikotarpį.

Savaitinis vairavimo laikas

Siekiant apriboti ilgalaikį vairuotojų nuovargį, nustatyti ne tik kasdieniai, bet ir savaitiniai vairavimo laiko limitai.

Bendra vairavimo trukmė perkalendorinę savaitę (nuo pirmadienio 00:00 iki sekmadienio 24:00)negali viršyti 56 valandų.
Bendra vairavimo trukmė perdvi viena po kitos einančias savaitesnegali viršyti 90 valandų.

Pavyzdys: Jei vieną savaitę vairuotojas vairavo maksimaliai leidžiamą 56 valandų trukmę, kitą savaitę jis galės vairuoti ne daugiau kaip 34 valandas (90 - 56 = 34).

Kitas pavyzdys: Jei vieną savaitę vairuotojas vairavo 45 valandas, kitą savaitę jis taip pat galės vairuoti 45 valandas (nes 45 + 45 = 90, neviršijant dviejų savaičių limito, ir 45 valandos neviršija vienos savaitės 56 valandų limito).

Šios taisyklės užtikrina, kad net jei vairuotojas vieną savaitę dirba intensyviau (bet neviršydamas 56 valandų), per ilgesnį laikotarpį jo vidutinis vairavimo laikas išliktų priimtinas.

Savaitinio poilsio laikotarpiai

Be kasdienio poilsio, vairuotojams privaloma suteikti ir ilgesnius savaitinius poilsio laikotarpius. Tai būtina siekiant užtikrinti pilnavertį poilsį ir atsigavimą.

Reguliarusis savaitinio poilsio laikotarpis:

Tai nepertraukiamas poilsio laikotarpis, trunkantismažiausiai 45 valandas.

Sutrumpintas savaitinio poilsio laikotarpis:

Tai nepertraukiamas poilsio laikotarpis, trunkantismažiausiai 24 valandas, bet mažiau nei 45 valandas.

Pagrindinės taisyklės, reglamentuojančios savaitinį poilsį:

Per bet kuriasdvi viena po kitos einančias savaites vairuotojas privalo pasinaudoti bent:
- Dviem reguliariaisiais savaitinio poilsio laikotarpiais (45 val. + 45 val.); ARBA
- Vienu reguliariuoju savaitinio poilsio laikotarpiu (45 val.) irvienu sutrumpintu savaitinio poilsio laikotarpiu (mažiausiai 24 val.).
Sutrumpintas savaitinio poilsio laikas turi būtikompensuojamas. Kompensacija – tai poilsio laikas, lygus sutrumpintam laikui (skirtumui tarp 45 val. ir faktiškai paimto sutrumpinto poilsio laiko). Ši kompensacija turi būti suteiktavienu kartu kartu su kitu mažiausiai 9 valandų poilsio laikotarpiu (kasdieniu ar savaitiniu) iki trečios savaitės pabaigos, einančios po tos savaitės, kai buvo pasinaudota sutrumpintu poilsiu.
Savaitinis poilsio laikotarpis turi prasidėtine vėliau kaip pasibaigus šešiems 24 valandų laikotarpiams nuo ankstesnio savaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.

Pavyzdys (kompensacija): Vairuotojas pasinaudojo sutrumpintu savaitiniu poilsiu – ilsėjosi 30 valandų (vietoj 45 val.). Sutrumpinimas yra 15 valandų (45 - 30 = 15). Per artimiausias tris savaites jis privalo gauti šią 15 valandų kompensaciją, pridėdamas ją prie kito mažiausiai 9 valandų poilsio. Pavyzdžiui, jis gali pasiimti kasdienį 11 valandų poilsį + 15 valandų kompensaciją = 26 valandų nepertraukiamą poilsį.

Svarbi Mobilumo paketo nuostata: Reguliarusis savaitinis poilsis (45 val.) ir ilgesnis nei 45 valandų poilsis (pvz., su kompensacija)negali būti atliekamas transporto priemonės kabinoje. Darbdavys privalo užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas su miegamosiomis ir sanitarinėmis patalpomis bei apmokėti su tuo susijusias išlaidas. Sutrumpintą savaitinį poilsį (24 val.) leidžiama atlikti kabinoje, jei joje yra tinkamos miegamosios sąlygos ir transporto priemonė nejuda.

Darbo laikas vs. Vairavimo laikas: Svarbus skirtumas

Dažnai painiojamos sąvokos yra "vairavimo laikas" ir "darbo laikas". Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taisyklės tiesiogiai reglamentuojavairavimo laiką, pertraukas ir poilsio laikotarpius. Tačiau vairuotojo darbo diena susideda ne tik iš vairavimo.

Darbo laikas apima ne tik vairavimą, bet ir:

Pakrovimą ir iškrovimą;
Pagalbą keleiviams įlipti ir išlipti;
Transporto priemonės valymą ir techninę priežiūrą;
Darbą, skirtą užtikrinti transporto priemonės, krovinių ar keleivių saugumą;
Administracines pareigas, susijusias su kelione;
Laiką, kai vairuotojas privalo būti savo darbo vietoje (transporto priemonėje ar kitur), pasirengęs pradėti ar tęsti darbą (pvz., laukimo laiką pakrovimo/iškrovimo metu, jei jo trukmė iš anksto nežinoma).

Bendrą vairuotojų darbo laiką reglamentuoja kita direktyva –Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl darbo laiko organizavimo asmenims, vykdantiems mobiliąją kelių transporto veiklą. Ši direktyva nustato maksimalią savaitės darbo trukmę (vidutiniškai 48 valandos per 4 mėnesių atskaitos laikotarpį, su galimybe pailginti iki 60 valandų tam tikromis sąlygomis, jei per 4 mėnesius vidurkis neviršija 48 valandų) ir papildomus reikalavimus dėl naktinio darbo bei pertraukų darbo metu.

Svarbu suprasti, kad vairavimo laiko limitai (9/10 val. per dieną, 56 val. per savaitę, 90 val. per dvi savaites) yra griežtesni ir įeina į bendrą darbo laiką, tačiau jo neapima viso. Vairuotojas ir darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi abiejų teisės aktų reikalavimų.

Reglamento taikymo sritis ir išimtys

Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 taikomas krovinių vežimui, kai transporto priemonės, įskaitant priekabą ar puspriekabę, didžiausioji leidžiamoji masė viršija3,5 tonos, ir keleivių vežimui transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra skirtos ir tinkamos vežti daugiau kaipdevynis asmenis, įskaitant vairuotoją.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. reglamento nuostatos bus taikomos ir tarptautiniam krovinių vežimui ar kabotažo operacijoms transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą ar puspriekabę, viršija2,5 tonos.

Tačiau yra numatytos tam tikrosišimtys, kai šio reglamento nuostatos netaikomos. Kai kurios svarbesnės išimtys apima transporto priemones:

Naudojamas reguliariai vežti keleivius maršrutais, ne ilgesniais kaip 50 km;
Kurių didžiausias leidžiamasis greitis neviršija 40 km/h;
Priklausančias ginkluotosioms pajėgoms, civilinės gynybos tarnyboms, gaisrinėms tarnyboms ar viešosios tvarkos palaikymo pajėgoms arba išnuomotas joms be vairuotojo;
Naudojamas ekstremalių situacijų ar gelbėjimo operacijų metu;
Naudojamas medicinos tikslams;
Specialias avarines transporto priemones;
Naudojamas kelių priežiūros darbams;
Naudojamas nekomerciniam krovinių ar keleivių vežimui asmeniniais tikslais;
Naudojamas pienui iš ūkių surinkti ir pieno produktams, skirtiems gyvuliams šerti, grąžinti į ūkius.

Taip pat valstybės narės gali numatyti nacionalines išimtis tam tikroms transporto rūšims savo teritorijoje (pvz., susijusioms su žemės ūkiu, miškininkyste, statybomis ir pan.), tačiau jos turi būti aiškiai apibrėžtos ir nepažeisti pagrindinių reglamento tikslų.

Ypatingi atvejai: Keltai/traukiniai ir dviejų vairuotojų ekipažai

Kelionės keltu ar traukiniu:

Kai vairuotojas lydi transporto priemonę, vežamą keltu ar traukiniu, ir tuo metu naudojasi reguliariuoju kasdieniu poilsio laikotarpiu (11 val. arba skaidytu 3+9 val.), šį poilsį leidžiama pertraukti ne daugiau kaipdu kartus kitai veiklai (pvz., įvažiavimui į keltą/traukinį ir išvažiavimui iš jo), jei bendra šių pertraukimų trukmėneviršija vienos valandos. Šio poilsio metu vairuotojas privalo turėti priėjimą prie miegamosios vietos (kajutės ar kušetės).

Reguliarusis savaitinis poilsis (45 val.) taip pat gali būti imamas kelte ar traukinyje, jei kelionė trunka mažiausiai 8 valandas ir vairuotojui yra suteikta miegamoji kajutė.

Dviejų vairuotojų ekipažas (Multi-manning):

Kai transporto priemonėje per bet kurį laikotarpį tarp dviejų iš eilės einančių kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio ir savaitinio poilsio laikotarpių yrabent du vairuotojai, taikomos šiek tiek kitokios taisyklės:

Antrasis vairuotojas privalo būti transporto priemonėje per pirmąją valandą nuo važiavimo pradžios (po poilsio).
Kiekvienas vairuotojas privalo pasinaudoti nauju kasdieniu poilsio laikotarpiu, trunkančiumažiausiai 9 valandas, per30 valandų laikotarpį nuo ankstesnio kasdienio ar savaitinio poilsio laikotarpio pabaigos. Tai leidžia ekipažui dirbti ilgiau (iki 21 valandos darbo ir buvimo darbe) prieš privalomą 9 valandų poilsį.
Vairavimo ir pertraukų taisyklės (4,5 val. vairavimo + 45 min. pertrauka) galioja kiekvienam vairuotojui individualiai. Laikas, kurį vienas vairuotojas praleidžia šalia vairuojančio kolegos kaip keleivis, yra laikomas "buvimu darbe" ("availability"), o ne pertrauka ar poilsiu, nebent vairuotojas aktyviai ilsisi miegamojoje vietoje.

Dviejų vairuotojų ekipažai leidžia efektyviau išnaudoti transporto priemonę ir greičiau įveikti didelius atstumus, tačiau reikalauja kruopštaus planavimo ir abiejų vairuotojų taisyklių laikymosi.

Lankstumas ir nukrypimai nuo taisyklių

Nors darbo ir poilsio taisyklės yra griežtos, reglamentas pripažįsta, kad kartais gali susidaryti nenumatytos aplinkybės, dėl kurių vairuotojui gali tekti nukrypti nuo nustatytų normų. Leidžiama nukrypti nuo kasdienio ir savaitinio vairavimo laiko bei kasdienio poilsio taisyklių, siekiant pasiektitinkamą ir saugią sustojimo vietą.

Mobilumo paketas įvedė papildomą lankstumą:

Vairuotojas gali viršyti kasdienį ir savaitinį vairavimo laikąiki vienos valandos, kad pasiektų darbdavio veiklos centrą arba savo gyvenamąją vietą ir pradėtų savaitinį poilsį (reguliarųjį ar sutrumpintą).
Vairuotojas gali viršyti kasdienį ir savaitinį vairavimo laikąiki dviejų valandų, kad pasiektų darbdavio veiklos centrą arba savo gyvenamąją vietą ir pradėtųreguliarųjį savaitinį poilsį (45 val.), su sąlyga, kad prieš pat šį papildomą vairavimo laiką buvo padarytanepertraukiama 30 minučių pertrauka.

Svarbiausia sąlyga: Bet koks nukrypimas nuo taisykliųnegali pakenkti kelių eismo saugumui. Vairuotojas privaloranka įrašyti nukrypimo priežastį tachografo registracijos lape arba spaudinyje iš skaitmeninio tachografo ne vėliau kaip atvykęs į tinkamą sustojimo vietą ar galutinį kelionės tikslą.

Šios išlygos skirtos nenumatytiems atvejams (pvz., eismo spūstys, avarijos, oro sąlygos, būtinybė rasti saugią stovėjimo aikštelę), o ne sistemingam taisyklių pažeidinėjimui ar prastam maršruto planavimui kompensuoti.

Kodėl šios taisyklės yra svarbios?

Vairuotojo darbo ir poilsio režimo taisyklės buvo įvestos siekiant kelių pagrindinių tikslų:

Kelių eismo saugumas: Pervargę vairuotojai kelia didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nuovargis lėtina reakciją, blogina sprendimų priėmimą ir didina užmigimo prie vairo riziką. Ribojant vairavimo laiką ir užtikrinant pakankamą poilsį, siekiama sumažinti su nuovargiu susijusių eismo įvykių skaičių.
Vairuotojų sveikata ir gerovė: Ilgos darbo valandos, nereguliarus darbo grafikas ir nuolatinė įtampa neigiamai veikia vairuotojų fizinę ir psichinę sveikatą. Taisyklės padeda užtikrinti bent minimalias poilsio garantijas, prisideda prie geresnių darbo sąlygų ir socialinio gyvenimo balanso.
Sąžininga konkurencija: Taisyklės suvienodina minimalius reikalavimus visoms transporto įmonėms Europos Sąjungoje. Tai apsaugo nuo nesąžiningos konkurencijos, kai įmonės galėtų įgyti pranašumą versdamos vairuotojus dirbti pavojingai ilgas valandas ir taip mažindamos sąnaudas.

Šių taisyklių supratimas ir tikslus laikymasis yra ne tik teisinė pareiga, bet ir profesinės atsakomybės bei etikos klausimas. Tai rodo vairuotojo ir transporto įmonės požiūrį į saugumą, darbuotojų gerovę ir sąžiningą veiklą.

Kontrolė ir atsakomybė

Darbo ir poilsio režimo taisyklių laikymąsi kontroliuoja nacionalinės institucijos (Lietuvoje – Lietuvos transporto saugos administracija, LTSA). Kontrolė vykdoma:

Keliuose: Pareigūnai stabdo transporto priemones ir tikrina tachografo duomenis (registracijos lapus ar duomenis iš vairuotojo kortelės ir tachografo atminties). Vairuotojas privalo pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir įrašus už einamąją dieną ir praėjusias 28 dienas (nuo 2025 m. gruodžio 31 d. – už 56 dienas).
Įmonėse: Inspektoriai tikrina įmonių patalpose saugomus tachografų duomenis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kitus dokumentus, siekdami įsitikinti, kad įmonė tinkamai organizuoja vairuotojų darbą ir užtikrina taisyklių laikymąsi.

Už darbo ir poilsio režimo pažeidimus numatytos griežtos sankcijos, kurios gali būti taikomos tiek vairuotojui, tiek transporto įmonei. Baudos gali siekti tūkstančius eurų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir dažnumo. Sunkūs ar sistemingi pažeidimai gali lemti vairuotojo teisės vairuoti tam tikrų kategorijų transporto priemones atėmimą arba transporto įmonės veiklos licencijos sustabdymą ar panaikinimą.

Atsakomybė už taisyklių laikymąsi tenka ne tik vairuotojui, bet irdarbdaviui (transporto įmonei). Įmonė privalo tinkamai planuoti vairuotojų darbą, instruktuoti juos dėl taisyklių, reguliariai nuskaityti ir saugoti duomenis iš vairuotojų kortelių ir tachografų, kontroliuoti, kaip laikomasi režimo, ir neorganizuoti darbo taip, kad vairuotojai būtų verčiami pažeisti taisykles (pvz., sudarant nerealius grafikų).

Nuolatinis mokymasis ir informacijos atnaujinimas

Transporto sektoriaus teisinis reglamentavimas nuolat kinta. Europos Sąjunga periodiškai peržiūri ir atnaujina taisykles, siekdama prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, technologijų pažangos ir socialinių poreikių. Pavyzdžiui, neseniai priimtas Mobilumo paketas įnešė nemažai svarbių pakeitimų, susijusių su kassavaitiniu poilsiu, vairuotojų komandiravimu, kabotažu ir tachografų naudojimu.

Todėl tiek vairuotojams, tiek transporto įmonių vadovams ir vadybininkams yra būtina nuolat domėtis naujausiais teisės aktų pakeitimais, dalyvauti mokymuose ir konsultuotis su specialistais. Tik turint aktualią ir tikslią informaciją galima užtikrinti visišką atitiktį reikalavimams ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų bei pažeidimų.

Geras vairuotojo darbo ir poilsio režimo taisyklių išmanymas yra profesionalumo ženklas, tiesiogiai susijęs su saugumu keliuose, vairuotojo sveikata ir sėkminga transporto verslo veikla.

Tags:

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas: taisyklės ir patarimai