Volvo Dyzeliniai Varikliai: Privalumai, Trūkumai ir Patikimumas

Volvo automobiliai jau daugelį metų asocijuojasi su saugumu, patikimumu ir solidžiu dizainu. Nemaža dalis šio įvaizdžio buvo suformuota ir dėl dyzelinių variklių, kurie įvairiais pavidalais buvo montuojami į švedų gamintojo modelius. Bėgant metams, Volvo naudojo tiek savo konstrukcijos, tiek kitų gamintojų (pavyzdžiui, Volkswagen/Audi, Renault, vėliau bendradarbiaujant su Ford, PSA) dyzelinius agregatus, kol galiausiai sutelkė dėmesį į nuosavų „Drive-E“ šeimos variklių kūrimą ir tobulinimą, prieš pradėdama laipsnišką perėjimą prie elektrifikacijos. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime Volvo dyzelinių variklių evoliuciją, jų specifines savybes, privalumus, trūkumus bei patikimumo aspektus, pereidami nuo konkrečių pavyzdžių prie bendresnių tendencijų.

Specifinių Volvo Dyzelinių Variklių Apžvalga: Nuo Istorinių Iki Modernių

Norint suprasti Volvo dyzelinių variklių visumą, būtina pažvelgti į konkrečius agregatus, žymėjusius skirtingus gamintojo istorijos etapus. Kiekvienas jų turėjo savų ypatumų, stiprybių ir silpnybių.

Ankstyvieji Varikliai: VW/Audi Palikimas (pvz., D24, D24T, D24TIC)

Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose Volvo modeliuose (pvz., 240, 740, 940 serijose) buvo montuojami Volkswagen sukurti šešių cilindrų vienaeiliai dyzeliniai varikliai. Šie varikliai, ypač D24, buvo žinomi dėl savo palyginti paprastos konstrukcijos (neturėjo tiesioginio įpurškimo, naudojo paskirstymo siurblį) ir, tinkamai prižiūrint, galėjo pasiekti įspūdingą ridą. Jų garsas buvo specifinis, gana grubus, o galia pagal šiuolaikinius standartus – kukli. Vėlesnės versijos su turbokompresoriumi (D24T) ir tarpiniu oro aušintuvu (D24TIC) pasiūlė daugiau galios ir sukimo momento, tačiau išliko gana triukšmingi ir vibruojantys.

Privalumai:

Paprasta konstrukcija (ypač atmosferinės versijos).
Potencialiai didelis ilgaamžiškumas, jei variklis nebuvo perkaitintas ir reguliariai prižiūrimas.
Remonto paprastumas lyginant su moderniais dyzeliais (mažiau elektronikos, nėra DPF ir pan.).

Trūkumai:

Didžiausia problema – jautrumas perkaitimui, galintis lemti cilindrų galvutės įtrūkimus ar deformaciją. Tai dažnai nutikdavo dėl aušinimo sistemos gedimų ar netinkamos eksploatacijos.
Maža galia ir sukimo momentas (ypač D24).
Didelis triukšmingumas ir vibracijos lygis.
Prastos ekologinės charakteristikos pagal šiuolaikinius standartus.
Amžius: šiandien rasti gerai išlaikytą egzempliorių yra sudėtinga, daugelis jų jau susidėvėję.

Šie varikliai, nors ir seni, tam tikra prasme prisidėjo prie Volvo kaip tvirto ir ilgaamžio automobilio reputacijos, nors jų patikimumas labai priklausė nuo priežiūros ir polinkio į perkaitimą valdymo.

Renault Įtaka: Mažesnės Kubatūros Varikliai (pvz., 1.9D, vėliau 1.6D)

Tam tikruose modeliuose, ypač mažesniuose kaip S40/V40 (pirmos kartos) ar vėliau S40/V50, C30, buvo naudojami Renault kilmės dyzeliniai varikliai. Pirmos kartos S40/V40 turėjo 1.9 litro dyzelinius agregatus (D4192T), kurie buvo vertinami nevienareikšmiškai. Nors pasižymėjo gera ekonomija, jų patikimumas neprilygo Volvo nuosaviems ar VW/Audi varikliams.

Vėliau, bendradarbiaujant su Ford ir PSA (Peugeot/Citroën), Volvo modeliuose atsirado 1.6 litro dyzelinis variklis (D4164T/D4162T, dažnai žymimas kaip 1.6D arba vėliau D2). Šis variklis buvo labai populiarus dėl mažų degalų sąnaudų ir pakankamos galios miesto automobiliams. Tačiau jis taip pat turėjo specifinių problemų:

Privalumai (1.6D/D2):

Labai geras degalų ekonomiškumas.
Mažesnės CO2 emisijos, palankesni mokesčiai kai kuriose šalyse.
Pakankama dinamika lengvesniuose modeliuose (C30, S40/V50).

Trūkumai (1.6D/D2):

Turbokompresoriaus gedimai: Viena dažniausių problemų, kartais susijusi su alyvos tiekimo į turbiną problemomis (užsikemšantys alyvos kanalai). Labai svarbu naudoti tinkamą alyvą ir ją keisti laiku.
DPF (kietųjų dalelių filtro) problemos: Kaip ir daugeliui modernių dyzelių, ypač eksploatuojant mieste trumpais atstumais.
EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvo problemos.
Kai kuriems modeliams būdingi purkštukų sandariklių praleidimai.
Bendras patikimumas dažnai vertinamas kaip prastesnis nei Volvo 5 cilindrų dyzelių.

Šie varikliai parodė kompromisą tarp ekonomiškumo ir potencialių eksploatacinių iššūkių, ypač jei nebuvo skiriama pakankamai dėmesio priežiūrai.

Volvo Nuosavi Penkių Cilindrų Varikliai: D5 Legenda (D5244T serija)

Bene labiausiai atpažįstami ir vertinami Volvo dyzeliniai varikliai yra penkių cilindrų agregatai, žymimi kaip D5 (arba kartais kaip 2.4D, priklausomai nuo galios versijos). Pirmą kartą pristatyti 2001 metais, šie 2.4 litro varikliai greitai pelnė pripažinimą dėl galios, sukimo momento ir palyginti gero patikimumo derinio. Jie buvo montuojami į daugelį Volvo modelių: S60, V70, XC70, S80, XC60, XC90.

Per savo gyvavimo laikotarpį D5 varikliai buvo kelis kartus modernizuoti, didinant galią, sukimo momentą, gerinant ekonomiškumą ir mažinant emisijas. Egzistavo daugybė galios variantų, pradedant nuo maždaug 126 AG (žymėtų kaip 2.4D) iki daugiau nei 230 AG vėlyvosiose versijose.

Privalumai (D5 / 2.4D):

Galia ir sukimo momentas: Varikliai pasižymėjo solidžia trauka, ypač vidutinių sūkių diapazone, todėl puikiai tiko sunkesniems automobiliams ir ilgiems važiavimams greitkeliu.
Garsas: Penkių cilindrų konfigūracija suteikė šiems varikliams specifinį, daugeliui malonų garsą, skiriantį juos nuo tipiškų keturių cilindrų dyzelių.
Patikimumas (ypač ankstyvesnių kartų): Pirmosios kartos D5 (Euro 3) varikliai laikomi itin tvirtais ir patikimais, galinčiais be didesnių problemų įveikti šimtus tūkstančių kilometrų, jei tinkamai prižiūrimi.
Ilgaamžiškumas: Bendra konstrukcija buvo laikoma labai tvirta.

Trūkumai ir Dažnesni Gedimai (D5 / 2.4D):

Įsiurbimo kolektoriaus sklendės (Swirl Flaps): Viena žinomiausių problemų, ypač Euro 4 ir vėlesnėse versijose. Plastikinė traukė, valdanti sklendes, linkusi lūžti ar atsikabinti. Pačios sklendės gali užstrigti arba, blogiausiu atveju, jų dalys gali patekti į variklį. Tai pasireiškia galios praradimu, netolygiu darbu.
Purkštukai: Kaip ir daugelyje common-rail sistemų, purkštukai yra jautrūs degalų kokybei ir gali sugesti. Jų keitimas ar remontas yra brangus.
DPF problemos: Vėlesnės Euro 4, Euro 5 ir Euro 6 versijos turi kietųjų dalelių filtrus, kurie gali kelti problemų važinėjant trumpais atstumais mieste. Regeneracijos procesas reikalauja tam tikrų važiavimo sąlygų.
EGR vožtuvas: Gali užsikimšti suodžiais, ypač jei naudojami nekokybiški degalai ar važinėjama daugiausia žemais sūkiais.
Pagalbinio diržo įtempiklis/skriemulys: Pasitaiko šių elementų gedimų, kurie gali sukelti rimtesnių pasekmių, jei laiku nepastebimi.
Automatinės pavarų dėžės: Nors tai nėra tiesiogiai variklio problema, D5 varikliai dažnai buvo komplektuojami su "Aisin" automatinėmis pavarų dėžėmis. Jos reikalauja reguliaraus alyvos keitimo (kas ~60 000 km), kurio gamintojas kartais nenumatydavo ("lifetime oil" koncepcija). Neprižiūrimos dėžės gali pradėti veikti netinkamai (smūgiuoti, vėluoti perjungti pavaras), o remontas yra labai brangus.
Variklio pagalvės: Dėl didelio sukimo momento ir vibracijų variklio pagalvės (ypač vakuuminės) linkusios susidėvėti, kas pasireiškia padidėjusia vibracija salone.

Nepaisant šių potencialių problemų, D5 varikliai, ypač ankstyvesni, yra laikomi vienais geriausių Volvo sukurtų agregatų, siūlančių puikų galios, ekonomiškumo (ypač trasoje) ir patikimumo balansą.

Naujoji Era: „Drive-E“ Keturių Cilindrų Varikliai (D2, D3, D4, D5)

Maždaug nuo 2013 metų Volvo pradėjo laipsniškai pereiti prie naujos kartos „Drive-E“ variklių šeimos. Visi šie varikliai (tiek benzininiai, tiek dyzeliniai) yra keturių cilindrų, 2.0 litrų darbinio tūrio, tačiau skirtingų galios lygių, pasiekiamų naudojant skirtingas turbokompresorių konfigūracijas (kartais net du turbokompresorius arba turbokompresorių ir kompresorių) bei programinę įrangą. Dyzeliniai variantai buvo žymimi D2, D3, D4 ir net D5 (nors tai jau nebe penkių cilindrų variklis).

Šių variklių tikslas buvo pagerinti degalų sąnaudas ir sumažinti emisijas, neprarandant galios, lyginant su senesniais penkių ar šešių cilindrų agregatais. Jie pasižymi moderniomis technologijomis, tokiomis kaip aukšto slėgio common-rail įpurškimo sistema, kintamos geometrijos turbokompresoriai, sudėtingos EGR ir DPF sistemos.

Privalumai (Drive-E Dyzeliai):

Ekonomiškumas: Ženkliai geresnės degalų sąnaudos, ypač lyginant su senaisiais D5.
Ekologija: Mažesnės CO2 ir kitų teršalų emisijos, atitinkančios griežtesnius Euro 6 standartus (dažnai naudojant AdBlue technologiją).
Galia ir dinamika: Net ir būdami keturių cilindrų, galingesnės versijos (pvz., D4 apie 190 AG, D5 apie 235 AG su PowerPulse technologija) siūlo puikią dinamiką.
Sklandesnis darbas: Lyginant su senaisiais D5, šie varikliai dažnai veikia tyliau ir su mažesne vibracija.

Trūkumai ir Potencialios Problemos (Drive-E Dyzeliai):

EGR aušintuvo problemos: Kai kuriuose ankstyvuosiuose Drive-E dyzeliniuose varikliuose (ypač D4) pasitaikė problemų su EGR aušintuvu, kuris galėjo praleisti aušinimo skystį į įsiurbimo sistemą. Tai galėjo sukelti rimtus variklio pažeidimus. Volvo vykdė atšaukimo kampanijas šiai problemai spręsti.
Padidėjęs alyvos suvartojimas: Kai kurie savininkai pranešė apie padidėjusį alyvos suvartojimą tam tikruose Drive-E varikliuose. Priežastys gali būti įvairios, įskaitant stūmoklių žiedų problemas.
DPF ir AdBlue sistemos: Šios sistemos yra būtinos norint atitikti emisijų standartus, tačiau jos prideda sudėtingumo ir potencialių gedimo taškų. AdBlue skysčio lygį reikia nuolat stebėti ir papildyti, o sistemos gedimai gali lemti variklio galios apribojimą.
Sudėtingumas ir remonto kaina: Dėl didelio technologinio sudėtingumo šių variklių diagnostika ir remontas yra brangesni nei senesnių agregatų. Reikalinga specializuota įranga ir žinios.
"PowerPulse" technologija (D5 versijoje): Nors ši sistema, naudojanti suspaustą orą turbinos vėlavimui sumažinti, pagerina dinamiką, ji yra dar vienas potencialus gedimo šaltinis.

Drive-E varikliai atspindi modernių dyzelinių technologijų viršūnę, tačiau kartu ir jų sudėtingumą bei jautrumą priežiūrai ir eksploatacijos sąlygoms. Nors jie siūlo puikų galios ir ekonomiškumo santykį, jų ilgalaikis patikimumas ir remonto kaštai kelia daugiau klausimų nei laiko patikrintų senųjų D5.

Bendrieji Volvo Dyzelinių Variklių Privalumai ir Trūkumai

Apžvelgus konkrečius variklius, galima išskirti bendresnes tendencijas ir savybes, būdingas Volvo dyzeliniams automobiliams.

Privalumai:

Sukimo momentas ir trauka: Dyzeliniai varikliai, ypač D5 ir galingesni Drive-E, pasižymi dideliu sukimo momentu esant žemiems sūkiams. Tai užtikrina gerą dinamiką įsibėgėjant, lengvą važiavimą su kroviniu ar priekaba bei komfortišką judėjimą greitkeliuose. Vairuotojui nereikia dažnai junginėti pavarų, automobilis "traukia" elastingai.
Degalų ekonomija (ypač ilgose kelionėse): Lyginant su panašios galios benzininiais varikliais (ypač senesniais), dyzeliai sunaudoja mažiau degalų. Šis skirtumas ypač išryškėja važiuojant pastoviu greičiu užmiestyje ar greitkelyje. Tai daro dyzelinius Volvo patraukliu pasirinkimu tiems, kas per metus nuvažiuoja daug kilometrų.
Istorinė patikimumo reputacija (ypač senesnių D5): Nors ne visi Volvo dyzeliai buvo vienodai patikimi, penkių cilindrų D5 agregatai užsitarnavo labai tvirtų ir ilgaamžių variklių reputaciją, kuri prisidėjo prie bendro teigiamo Volvo įvaizdžio.
Platus pasirinkimas naudotų automobilių rinkoje: Dėl dyzelinių variklių populiarumo praeityje, naudotų Volvo automobilių rinkoje yra didelis pasirinkimas modelių su įvairiais dyzeliniais agregatais.

Trūkumai ir Iššūkiai:

Sudėtingumas ir remonto kaštai: Modernūs dyzeliniai varikliai (ypač Drive-E ir vėlyvieji D5) yra labai sudėtingi mechanizmai su daugybe komponentų (aukšto slėgio kuro sistema, turbokompresoriai, EGR, DPF, AdBlue sistemos). Šių sistemų gedimai gali būti brangūs, o diagnostika reikalauja specializuotos įrangos ir žinių. Net ir paprastesnių senesnių variklių remontas gali būti brangus dėl retesnių ar specifinių dalių.
DPF problemos trumpose kelionėse: Kietųjų dalelių filtras (DPF) yra standartinė modernių dyzelių įranga. Jam reikalinga periodinė regeneracija (išdeginimas sukauptų suodžių), kuri efektyviausiai vyksta važiuojant ilgesnius atstumus pastoviu greičiu. Eksploatuojant automobilį daugiausia mieste trumpais atstumais, DPF gali nespėti regeneruotis, užsikimšti, o tai lemia galios praradimą, padidėjusias degalų sąnaudas ir galiausiai – brangų filtro keitimą ar valymą.
Jautrumas degalų kokybei: Common-rail įpurškimo sistemos veikia esant labai aukštam slėgiui ir yra jautrios degalų kokybei bei švarai. Naudojant nekokybiškus degalus ar laiku nekeičiant kuro filtro, gali sugesti purkštukai ar aukšto slėgio kuro siurblys – tai vieni brangiausių dyzelinio variklio remonto darbų.
Triukšmas ir vibracija (ypač senesnių modelių): Nors modernūs Volvo dyzeliai tapo gerokai tylesni ir sklandesni, senesni agregatai (ypač VW/Audi ir ankstyvieji D5) pasižymėjo didesniu triukšmingumu ir vibracija, ypač šaltu oru ar dirbant tuščiąja eiga.
Ekologiniai aspektai ir apribojimai: Nepaisant technologinės pažangos (Euro 6, AdBlue), dyzeliniai varikliai vis dar išmeta daugiau azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių nei benzininiai varikliai. Dėl šios priežasties daugelyje Europos miestų įvedami arba griežtinami apribojimai dyzeliniams automobiliams (dyzelino draudimo zonos, didesni mokesčiai). Tai mažina dyzelinių automobilių patrauklumą ir likvidumą ateityje.
Aukštesnė pradinė kaina: Nauji dyzeliniai automobiliai paprastai kainuodavo brangiau nei analogiški benzininiai modeliai dėl sudėtingesnės variklio konstrukcijos. Šis skirtumas iš dalies persiduoda ir į naudotų automobilių rinką.
Žiemą gali kilti problemų: Esant labai žemai temperatūrai, dyzelinas gali tirštėti, o tai apsunkina variklio paleidimą. Nors šiuolaikiniai degalai ir automobiliai turi priemonių tam išvengti (žieminis dyzelinas, pakaitinimo žvakės), rizika išlieka didesnė nei su benzininiais varikliais.

Patikimumas: Mitai ir Realybė

Kalbant apie Volvo dyzelinių variklių patikimumą, svarbu atskirti bendrą gamintojo reputaciją nuo konkrečių variklių serijų ir eksploatavimo sąlygų. Volvo ilgą laiką buvo laikomas itin patikimų automobilių gamintoju, ir seni modeliai su VW/Audi ar ankstyvaisiais D5 varikliais dažnai šią reputaciją patvirtindavo, jei buvo tinkamai prižiūrimi.

Tačiau svarbu suprasti kelis aspektus:

Patikimumas nėra absoliutus: Kiekvienas variklis turi savo potencialių silpnųjų vietų. Net ir legendinis D5 turėjo problemų su įsiurbimo sklendėmis ar purkštukais. Renault kilmės 1.6D varikliai turėjo bėdų su turbinomis. Naujieji Drive-E susidūrė su EGR aušintuvo ar alyvos vartojimo problemomis.
Priežiūros svarba: Dyzeliniai varikliai, ypač modernūs, reikalauja kruopščios ir reguliarios priežiūros pagal gamintojo nurodymus. Laiku nekeičiama alyva (naudojant tinkamos specifikacijos), filtrai (oro, kuro, alyvos), ignoruojami smulkūs gedimai gali greitai privesti prie rimtų ir brangių problemų.
Eksploatavimo sąlygos: Kaip minėta, dyzelinis variklis su DPF filtru nėra geriausias pasirinkimas važinėjantiems tik mieste trumpais atstumais. Toks režimas neleidžia DPF tinkamai išsivalyti, kenkia EGR sistemai, neleidžia varikliui pasiekti optimalios darbinės temperatūros. Dyzelis geriausiai jaučiasi ilgose kelionėse.
Ridos įtaka: Daugelis naudotų Volvo dyzelių rinkoje yra su didele rida, nes jie dažnai buvo perkami būtent ilgiems atstumams važinėti. Didelė rida natūraliai didina tam tikrų komponentų (turbinos, purkštukų, sankabos/smagračio, DPF) gedimo tikimybę.
Remonto kaina vs. Patikimumas: Kartais variklis gali būti iš esmės patikimas (pvz., retai genda pagrindiniai mechaniniai komponentai), tačiau kai gedimas įvyksta (pvz., sugenda purkštukai ar DPF), remonto kaina yra labai didelė. Tai gali sudaryti įspūdį apie prastą patikimumą, nors gedimų dažnis ir nėra didelis.

Apibendrinant, Volvo dyzelinių variklių patikimumas yra labai įvairus. Senesni D5 (ypač Euro 3) laikomi labai tvirtais. Vėlesni D5 ir ypač Drive-E varikliai yra technologiškai pažangesni, ekonomiškesni, bet ir sudėtingesni, turintys daugiau potencialių gedimo taškų ir reikalaujantys atidesnės priežiūros bei tinkamų eksploatavimo sąlygų. Renault kilmės varikliai dažnai vertinami kaip mažiau patikimi nei Volvo nuosavi agregatai.

Išvados Pereinant Prie Bendro Vaizdo

Volvo dyzeliniai varikliai yra svarbi švedų gamintojo istorijos dalis. Jie evoliucionavo nuo paprastų, bet tvirtų (nors ir jautrių perkaitimui) VW/Audi agregatų, per ekonomiškus, bet kartais kaprizingus Renault variklius, iki legendinių nuosavų penkių cilindrų D5, kurie suderino galią ir patikimumą, ir galiausiai iki modernių, efektyvių, bet sudėtingų Drive-E keturių cilindrų variklių.

Renkantis Volvo su dyzeliniu varikliu, ypač naudotą, būtina atsižvelgti į konkretų variklio modelį, jo žinomas problemas, automobilio istoriją ir priežiūrą. Svarbu įvertinti savo vairavimo įpročius: jei daugiausia važinėjate mieste trumpais atstumais, modernus dyzelis su DPF gali kelti daugiau rūpesčių nei naudos. Jei dažnai keliaujate ilgais atstumais, dyzelio ekonomija ir sukimo momentas gali būti didelis privalumas.

Nors Volvo palaipsniui atsisako dyzelinių variklių vystymo, pereidama prie elektrifikacijos, keliuose dar ilgai važinės tūkstančiai Volvo automobilių su šiais agregatais. Jų sėkminga eksploatacija priklausys nuo savininkų supratimo apie šių variklių ypatumus, tinkamos priežiūros ir sąmoningo pasirinkimo pagal savo poreikius. Dyzelinių Volvo era artėja prie pabaigos, tačiau jos palikimas – galios, ekonomiškumo ir kartais sudėtingo patikimumo derinys – išliks automobilių istorijoje.

Tags:

Volvo Dyzeliniai Varikliai: Ar Verta Rinktis?