Vairo stiprintuvo siurblio remontas: kaip atpažinti gedimus ir sutaupyti?

Vairo stiprintuvo sistema yra neatsiejama modernaus automobilio dalis, užtikrinanti lengvą ir komfortišką vairavimą. Jos širdis – vairo stiprintuvo siurblys – atsakingas už hidraulinio slėgio sukūrimą, kuris padeda vairuotojui sukti vairą be didelių pastangų. Tačiau, kaip ir bet kuris mechaninis ar hidraulinis komponentas, šis siurblys laikui bėgant gali sugesti. Laiku neatpažinus gedimo požymių ir nesiėmus veiksmų, galima susidurti ne tik su nepatogumais vairuojant, bet ir su rimtesniais bei brangesniais automobilio pažeidimais ar net pavojingomis situacijomis kelyje. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime vairo stiprintuvo siurblio gedimų simptomus, priežastis, diagnostikos metodus, remonto bei keitimo galimybes, prevencines priemones ir bendrą sistemos veikimo principą, laikantis struktūros nuo konkrečių detalių iki bendrų koncepcijų.

Konkretūs gedimų požymiai: kaip automobilis praneša apie problemą?

Pirmieji signalai apie galimą vairo stiprintuvo siurblio gedimą dažniausiai pasireiškia per vairavimo pojūčius ir neįprastus garsus. Atidus vairuotojas turėtų suklusti pastebėjęs šiuos simptomus:

1. Apsunkintas vairo pasukimas (standus vairas)

Tai vienas akivaizdžiausių požymių. Jei sukant vairą, ypač mažesniu greičiu ar stovint vietoje, reikia dėti gerokai daugiau jėgos nei įprastai, tikėtina, kad siurblys nebesukuria pakankamo hidraulinio slėgio. Sunkumas gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, sukant vairą į vieną pusę arba tik pradėjus važiuoti šaltu varikliu. Kartais vairas gali tapti sunkus staiga, o kartais tai vyksta palaipsniui.

2. Neįprasti garsai sukant vairą

Ūžimas ar kaukimas: Dažniausiai šis garsas girdimas sukant vairą į kraštines padėtis arba tiesiog veikiant varikliui tuščiąja eiga. Paprastai jis kyla dėl žemo vairo stiprintuvo skysčio lygio, dėl ko siurblys pradeda siurbti orą kartu su skysčiu (kavitacija), arba dėl paties siurblio vidinio mechaninio susidėvėjimo (pvz., guolių). Garsas gali stiprėti didėjant variklio sūkiams.

Girgždesys ar cypimas: Šie garsai gali rodyti kelias problemas. Tai gali būti susidėvėjęs siurblio guolis, bet taip pat gali būti susiję su vairo stiprintuvo sistemos diržo prasisukimu (jei jis per laisvas, susidėvėjęs ar užterštas tepalu) arba net problemomis pačioje vairo kolonėlėje ar pakabos elementuose, kurie apkrauna sistemą sukant vairą.

Traškėjimas ar dunksėjimas: Nors rečiau susiję tiesiogiai su siurbliu, šie garsai gali atsirasti dėl oro patekimo į sistemą arba dėl labai užteršto skysčio, kuriame yra kietų dalelių.

3. Vairo stiprintuvo skysčio nuotėkis

Pastebėjus rausvos, gintarinės ar tamsios spalvos skysčio balutę po automobilio priekine dalimi, verta nedelsiant patikrinti vairo stiprintuvo skysčio lygį. Nuotėkis yra dažna problema, galinti kilti iš įvairių sistemos vietų:

Siurblio korpusas ar sandarikliai: Pats siurblys turi veleno sandariklius ir korpuso tarpines, kurios laikui bėgant gali sukietėti, sutrūkinėti ir pradėti leisti skystį.
Aukšto ir žemo slėgio žarnos: Guminės žarnos sensta, trūkinėja, gali prasitrinti į kitas detales arba jungtys prie siurblio, vairo kolonėlės ar skysčio rezervuaro gali tapti nesandarios.
Skysčio rezervuaras: Plastikiniai rezervuarai gali įtrūkti, ypač veikiant temperatūrų svyravimams ir vibracijoms.
Vairo kolonėlė (stovas): Nors tai nėra tiesiogiai siurblio gedimas, nuotėkis iš vairo kolonėlės sandariklių taip pat sumažins skysčio lygį sistemoje ir paveiks siurblio darbą.

Ignoruojamas nuotėkis ne tik nuolat mažins skysčio lygį, bet galiausiai sukels siurblio gedimą dėl darbo "sausai" ir perkaitimo.

4. Lėtas vairo atsakas arba "užlaikymas"

Pasukus vairą, ratai turėtų reaguoti nedelsiant. Jei jaučiate, kad yra nedidelis vėlavimas tarp vairo pasukimo ir ratų reakcijos, arba vairas tarsi "užsikerta" tam tikroje padėtyje prieš pradedant veikti stiprintuvui, tai gali rodyti nepakankamą slėgį sistemoje arba oro buvimą joje.

5. Vibracija vairo rate

Nors vibracija dažniau siejama su nesubalansuotais ratais ar pakabos problemomis, kartais ją gali sukelti ir sugedęs vairo stiprintuvo siurblys, ypač jei vidiniai komponentai (pvz., rotorius ar mentelės) yra pažeisti ir sukelia netolygų slėgio pulsavimą.

6. Putojantis arba pakitusios spalvos vairo stiprintuvo skystis

Atidarius vairo stiprintuvo skysčio rezervuarą, skystis turėtų būti skaidrus ir atitikti gamintojo nurodytą spalvą (dažniausiai rausvas arba gintarinis). Jei skystis atrodo putotas, tai rodo oro patekimą į sistemą (galbūt per nesandarumą arba dėl per žemo lygio). Jei skystis yra tamsus, drumzlinas ar turi degėsių kvapą, tai rodo, kad jis yra senas, užterštas dilimo produktais arba sistema buvo perkaitinta. Toks skystis nebeatlieka savo funkcijų ir kenkia siurbliui bei kitiems sistemos komponentams.

Gedimų priežastys: kodėl siurblys nustoja veikti?

Vairo stiprintuvo siurblio gedimai retai įvyksta staiga ir be priežasties. Dažniausiai tai yra laipsniško dėvėjimosi arba netinkamos priežiūros rezultatas. Panagrinėkime pagrindines priežastis:

1. Žemas skysčio lygis

Tai pati dažniausia problema, vedanti prie siurblio gedimo. Kai skysčio trūksta, siurblys pradeda siurbti orą. Oras hidraulinėje sistemoje sukelia kavitaciją – oro burbuliukų formavimąsi ir sproginėjimą esant aukštam slėgiui. Tai ne tik sukelia triukšmą, bet ir eroduoja vidinius siurblio komponentus. Be to, skystis veikia kaip tepalas judančioms siurblio dalims. Jo trūkumas sukelia trintį, perkaitimą ir pagreitintą dilimą.

2. Senas arba užterštas skystis

Vairo stiprintuvo skystis laikui bėgant praranda savo savybes. Jame kaupiasi drėgmė, metalo drožlės iš siurblio ir vairo kolonėlės dilimo, gumos dalelės iš žarnų. Šie teršalai veikia kaip abrazyvas, greitindami siurblio ir kitų komponentų dėvėjimąsi. Senas skystis taip pat praranda antikorozines ir tepimo savybes, gali sutirštėti esant šalčiui arba tapti per skystas karštyje.

3. Netinkamo tipo skysčio naudojimas

Automobilių gamintojai nurodo specifinius reikalavimus vairo stiprintuvo skysčiui (pvz., ATF Dexron tipo, specifiniai hidrauliniai skysčiai). Naudojant netinkamą skystį, gali būti pažeisti sandarikliai, žarnos, siurblys gali dirbti netinkamu slėgiu, perkaisti ar net užstrigti. Skirtingų tipų skysčių maišymas taip pat gali sukelti nepageidaujamas chemines reakcijas ir sistemos gedimus.

4. Oro patekimas į sistemą (nesandarumas)

Kaip minėta, oras sistemoje yra labai žalingas. Jis gali patekti ne tik dėl žemo skysčio lygio, bet ir per nesandarias jungtis, įtrūkusias žarnas (ypač žemo slėgio grįžtamojoje linijoje) ar pažeistą siurblio veleno sandariklį. Oras sukelia putojimą, triukšmą, vibracijas ir mažina sistemos efektyvumą.

5. Siurblio pavaros diržo problemos

Daugumoje hidraulinių sistemų siurblį suka variklio alkūninio veleno per diržinę pavarą. Jei šis diržas yra per laisvas, jis prasisuks ant siurblio skriemulio, ypač sukant vairą, kai apkrova didžiausia. Dėl to siurblys nesisuks pakankamu greičiu ir nesukurs reikiamo slėgio. Jei diržas pertemptas, jis gali pažeisti siurblio guolius. Susidėvėjęs, sutrūkinėjęs ar tepaluotas diržas taip pat negali efektyviai perduoti jėgos.

6. Vidiniai siurblio komponentų gedimai

Natūralus dėvėjimasis arba darbas sunkiomis sąlygomis (pvz., dėl nuolat žemo skysčio lygio ar užteršto skysčio) gali pažeisti vidines siurblio dalis:

Sandarikliai ir tarpinės: Sukietėja, trūkinėja, praranda elastingumą.
Guoliai: Sudyla, pradeda klibėti, ūžti.
Rotorius ir mentelės (vanetype siurbliuose) / Krumpliaračiai (gear type siurbliuose): Sudyla, atsiranda įbrėžimų, dėl ko mažėja siurblio našumas ir slėgis.
Slėgio reguliavimo vožtuvas: Gali užstrigti atidarytoje arba uždarytoje padėtyje, sukeldamas per žemą arba per aukštą slėgį sistemoje.

7. Sistemos užsikimšimas

Dėl susikaupusių nešvarumų ar atsisluoksniavusių žarnų vidinių dalių gali užsikimšti skysčio filtras (jei yra), žarnos arba kanalai vairo kolonėlėje. Tai padidina apkrovą siurbliui, verčia jį dirbti aukštesniu slėgiu ir gali sukelti perkaitimą bei gedimą.

Diagnostika: kaip nustatyti tikrąją problemos šaknį?

Prieš puolant keisti ar remontuoti siurblį, būtina atlikti kruopščią diagnostiką, nes aukščiau išvardinti simptomai gali būti sukelti ne tik siurblio, bet ir kitų sistemos dalių gedimų. Diagnostikos procesas apima kelis žingsnius:

Vizualinė apžiūra:
- Patikrinkite skysčio lygį rezervuare (esant šaltam ir šiltam varikliui).
- Įvertinkite skysčio būklę: spalvą, skaidrumą, kvapą, ar nėra putų ar nuosėdų.
- Atidžiai apžiūrėkite siurblį, visas žarnas, jungtis, rezervuarą ir vairo kolonėlę ieškodami nuotėkio pėdsakų (drėgnų vietų, skysčio lašų, purvo sankaupų ant tepaluotų vietų).
- Patikrinkite siurblio pavaros diržo būklę ir įtempimą. Pasukite siurblio skriemulį (esant išjungtam varikliui ir nuimtam diržui, jei įmanoma) – ar jis sukasi lengvai, ar nėra klibėjimo, ar nesigirdi pašalinių garsų iš guolių.
Garsų analizė: Užveskite variklį ir paprašykite pagalbininko pasukti vairą į abi puses (bet nelaikykite kraštinėse padėtyse ilgiau nei kelias sekundes). Klausykitės, iš kur tiksliai sklinda garsai (nuo siurblio, diržo, vairo kolonėlės). Atkreipkite dėmesį, kaip garsas keičiasi didinant variklio sūkius ar sukant vairą.
Sistemos slėgio matavimas: Specializuotuose servisuose naudojamas manometras, kuris jungiamas į aukšto slėgio liniją tarp siurblio ir vairo kolonėlės. Matuojamas maksimalus slėgis, kurį sukuria siurblys (paprastai sukant vairą į kraštinę padėtį arba uždarius specialų vožtuvą teste). Gautas rezultatas lyginamas su gamintojo nurodytomis normomis. Per žemas slėgis rodo siurblio susidėvėjimą arba vidinį nuotėkį. Per aukštas slėgis gali rodyti užsikimšimą sistemoje arba sugedusį slėgio reguliavimo vožtuvą.
Sistemos plovimas ir skysčio keitimas: Jei skystis yra akivaizdžiai senas ar užterštas, pirmiausia reikėtų pabandyti praplauti sistemą specialiu plovikliu ir pakeisti skystį nauju, atitinkančiu reikalavimus. Kartais vien ši procedūra gali pagerinti sistemos darbą, ypač jei problema buvo susijusi su užsikimšimu ar prastomis skysčio savybėmis. Būtina tinkamai nuorinti sistemą po skysčio keitimo.
Nuotėkio paieška su UV dažais: Jei įtariamas nedidelis, sunkiai lokalizuojamas nuotėkis, į sistemą galima įpilti specialių UV dažų. Pavažinėjus kurį laiką, sistema apšviečiama UV lempa – nuotėkio vieta ryškiai švytės.

Tik atlikus šiuos diagnostikos veiksmus galima pagrįstai spręsti, ar problema yra pačiame siurblyje, ar kitoje vietoje.

Vairo stiprintuvo siurblys: sandara ir veikimo principas

Kad geriau suprastume gedimus ir remonto galimybes, verta trumpai susipažinti su tipinio hidraulinio vairo stiprintuvo siurblio sandara ir veikimu. Nors konstrukcijos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gamintojo ir modelio (pvz., menteliniai (vane), krumpliaratiniai (gear), rotaciniai stūmokliniai), bendras principas panašus:

Rezervuaras (Reservoir): Talpa, kurioje laikomas vairo stiprintuvo skystis. Gali būti integruotas į siurblio korpusą arba atskiras komponentas, sujungtas žarnomis.
Korpusas (Housing): Metalinis apvalkalas, kuriame yra visi vidiniai mechanizmai.
Skriemulys (Pulley): Prijungtas prie siurblio veleno, gauna sukimo momentą iš variklio per diržą.
Velenas (Shaft): Sukasi kartu su skriemuliu ir perduoda judesį vidiniam siurblimo mechanizmui. Turi sandariklį, kad skystis neištekėtų.
Siurblimo mechanizmas (Pumping Mechanism): Dažniausiai tai rotorius su išcentrinėmis mentelėmis (vanetype) arba du besisukantys krumpliaračiai (gear type). Sukantis rotoriui/krumpliaračiams, skystis iš rezervuaro per įsiurbimo angą patenka į kameras tarp menčių/dantų. Dėl specifinės korpuso formos (elipsės formos menteliniuose siurbliuose) arba krumpliaračių sukibimo, skysčio tūris šiose kamerose mažėja, todėl didėja jo slėgis.
Slėgio reguliavimo vožtuvas (Pressure Relief/Flow Control Valve): Labai svarbus komponentas, kuris palaiko pastovų srautą ir riboja maksimalų slėgį sistemoje. Kai slėgis pasiekia nustatytą ribą (pvz., sukant vairą iki galo), vožtuvas atsidaro ir nukreipia dalį skysčio atgal į įsiurbimo pusę arba į rezervuarą, taip apsaugodamas sistemą nuo perkrovos.
Įsiurbimo ir išmetimo angos (Inlet/Outlet Ports): Prie jų jungiamos žemo slėgio (iš rezervuaro į siurblį) ir aukšto slėgio (iš siurblio į vairo kolonėlę) žarnos.
Guoliai (Bearings): Palaiko veleną ir užtikrina jo sklandų sukimąsi.
Sandarikliai ir tarpinės (Seals and Gaskets): Užtikrina sistemos sandarumą įvairiose jungtyse ir aplink veleną.

Veikimo principas paprastas: varikliui veikiant, diržas suka siurblio skriemulį. Siurblys siurbia skystį iš rezervuaro ir sukuria aukštą hidraulinį slėgį. Šis slėgis per aukšto slėgio žarną tiekiamas į vairo kolonėlę. Vairo kolonėlėje esantis valdymo vožtuvas, reaguodamas į vairo pasukimą, nukreipia aukšto slėgio skystį į vieną ar kitą hidraulinio cilindro pusę, taip padėdamas stumti vairo traukes ir sukti ratus. Panaudotas žemo slėgio skystis grįžta per grįžtamąją žarną į rezervuarą, ir ciklas kartojasi.

Remontas ar keitimas: kokie sprendimai ir kada juos rinktis?

Nustačius, kad problema slypi būtent vairo stiprintuvo siurblyje, iškyla klausimas: ar jį remontuoti, ar keisti nauju arba restauruotu? Sprendimas priklauso nuo gedimo pobūdžio, siurblio tipo, remonto kaštų ir norimo patikimumo lygio.

1. Smulkūs remontai

Kartais problemą galima išspręsti neatliekant sudėtingo siurblio ardymo:

Nuotėkio pašalinimas: Jei leidžia tik išorinis sandariklis (pvz., veleno) arba tarpinė, kuriuos galima pakeisti nenuimant ir neardant viso siurblio (nors dažniausiai siurblį vis tiek reikia nuimti), tai gali būti pigiausias sprendimas. Taip pat reikia patikrinti ir priveržti žarnų jungtis, pakeisti pažeistas žarnas.
Diržo keitimas/įtempimas: Jei problema buvo susijusi su diržu, jo pakeitimas ar įtempimas yra paprasta ir nebrangi procedūra.
Sistemos plovimas ir skysčio keitimas: Kaip minėta, tai gali padėti, jei problema buvo susijusi su užterštu skysčiu ar nedideliu užsikimšimu.

2. Siurblio remontas (restauravimas)

Tai sudėtingesnis procesas, kurio metu siurblys yra nuimamas nuo automobilio, visiškai išardomas, visos dalys kruopščiai išvalomos ir patikrinamos. Susidėvėję komponentai – sandarikliai, tarpinės, guoliai, kartais rotorius ir mentelės ar slėgio vožtuvas – keičiami naujais. Po surinkimo siurblys dažniausiai testuojamas specialiame stende, tikrinant jo našumą ir slėgį.

Privalumai:

Paprastai pigiau nei pirkti naują originalų siurblį.
Ekologiškesnis sprendimas, nes pakartotinai panaudojamas senas korpusas.

Trūkumai:

Kokybė labai priklauso nuo restauravimą atliekančios įmonės patirties ir naudojamų dalių kokybės. Ne visada suteikiama ilga garantija.
Ne visi siurbliai yra remontuojami arba remontas gali būti ekonomiškai netikslingas, jei pažeisti pagrindiniai korpuso elementai.
Gali užtrukti ilgiau nei paprastas keitimas, jei siurblį reikia siųsti restauruoti.
Svarbu: Elektriniai ir elektrohidrauliniai vairo stiprintuvai (EPS/EHPS) dažniausiai nėra remontuojami dėl sudėtingos elektronikos ir integruotų valdymo blokų. Gedimo atveju jie paprastai keičiami naujais arba kartais restauruotais gamykliniu būdu.

3. Siurblio keitimas

Tai dažniausias sprendimas, ypač jei remontas neįmanomas, nepatikimas arba ekonomiškai nepagrįstas.

Galimi variantai:

Naujas originalus siurblys (OEM): Toks pat, koks buvo sumontuotas gamykloje. Aukščiausia kokybė ir patikimumas, bet ir didžiausia kaina.
Naujas neoriginalus siurblys (Aftermarket): Pagamintas kitų gamintojų pagal originalo specifikacijas. Kaina mažesnė, tačiau kokybė gali svyruoti priklausomai nuo gamintojo reputacijos. Reikėtų rinktis žinomų ir patikimų prekės ženklų produkciją.
Restauruotas siurblys (Remanufactured): Tai gamykliniu būdu restauruotas senas siurblys, pakeičiant visas dylančias dalis ir atliekant kokybės kontrolę. Dažnai suteikiama garantija, panaši į naujo siurblio. Kaina paprastai yra tarp naujo neoriginalaus ir naujo originalaus siurblio. Dažnai reikalaujama grąžinti seną sugedusį siurblį (core charge).
Naudotas siurblys: Iš ardomų automobilių. Pigiausias variantas, bet ir pats rizikingiausias. Nėra jokių garantijų dėl būklės ir likusio tarnavimo laiko. Rekomenduojamas tik kaip laikinas sprendimas arba kai kiti variantai yra finansiškai neįmanomi.

Keitimo procesas: Paprastai apima senojo siurblio nuėmimą (gali tekti nuimti kitas dalis, kad prie jo prieiti), naujo/restauruoto siurblio sumontavimą, diržo uždėjimą ir įtempimą, žarnų prijungimą (dažnai rekomenduojama pakeisti sandarinimo žiedus jungtyse), sistemos užpildymą nauju, tinkamo tipo skysčiu ir kruopštų sistemos nuorinimą.

Ką rinktis: DIY ar servisas?

Nors kai kurie patyrę automobilių entuziastai gali bandyti remontuoti ar keisti siurblį patys, daugumai vairuotojų rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą servisą. Priežastys:

Reikalingi specialūs įrankiai: Pvz., skriemulio nuėmiklis/uždėjiklis, manometras slėgiui matuoti, įrankiai diržo įtempimui.
Sudėtingumas: Prieiga prie siurblio kai kuriuose automobiliuose gali būti labai komplikuota.
Sistemos nuorinimo svarba: Netinkamai nuorinus sistemą po remonto, siurblys gali greitai sugesti arba veikti netinkamai.
Diagnostikos tikslumas: Servisas turi daugiau galimybių tiksliai nustatyti gedimo priežastį.
Garantija: Servisas suteikia garantiją tiek darbams, tiek pakeistoms detalėms.

Bandymas sutaupyti atliekant remontą pačiam be reikiamos patirties ir įrankių gali baigtis dar didesnėmis išlaidomis.

Prevencinė priežiūra: kaip prailginti siurblio tarnavimo laiką ir sutaupyti?

Geriausias būdas išvengti brangaus remonto – reguliari ir tinkama vairo stiprintuvo sistemos priežiūra. Tai nėra sudėtinga ir nereikalauja daug laiko ar pinigų:

Reguliariai tikrinkite skysčio lygį: Bent kartą per mėnesį arba prieš ilgesnes keliones patikrinkite skysčio lygį rezervuare (laikydamiesi gamintojo nurodymų dėl tikrinimo sąlygų – šaltas ar šiltas variklis). Jei lygis žemas, papildykite TIK TINKAMO TIPO skysčiu ir ieškokite galimo nuotėkio priežasties.
Laiku keiskite vairo stiprintuvo skystį: Dauguma gamintojų rekomenduoja keisti skystį kas 60 000 – 100 000 km arba kas 2-4 metus, net jei jis atrodo švarus. Sekite savo automobilio techninės priežiūros vadove pateiktas rekomendacijas. Keičiant skystį, rekomenduojama praplauti sistemą.
Naudokite tik tinkamą skystį: Visada naudokite tik tokio tipo skystį, kokį nurodo jūsų automobilio gamintojas. Informaciją rasite automobilio vadove arba ant skysčio rezervuaro dangtelio.
Tikrinkite žarnų ir diržo būklę: Periodiškai apžiūrėkite žarnas, ar nėra įtrūkimų, išsipūtimų, nutrynimų. Patikrinkite siurblio pavaros diržo įtempimą ir būklę (įtrūkimai, susidėvėjimas).
Venkite sukti vairą iki galo ir laikyti: Laikant vairą kraštinėje padėtyje, sistemoje sukeliamas maksimalus slėgis, kas apkrauna siurblį ir gali sukelti perkaitimą. Stenkitės vengti tokių situacijų arba laikykite vairą kraštinėje padėtyje kuo trumpiau.
Venkite "sausojo vairavimo": Stenkitės nesukti vairo stovinčiame automobilyje, ypač ant sausos dangos. Tai sukelia didelę apkrovą visai vairavimo sistemai, įskaitant siurblį.
Reaguokite į pirmuosius požymius: Pastebėję bet kokius anksčiau minėtus gedimo simptomus (triukšmą, sunkesnį vairavimą, nuotėkį), nedelskite kreiptis į servisą diagnostikai. Laiku pašalinus nedidelę problemą (pvz., nuotėkį ar pakeitus seną skystį), galima išvengti rimto siurblio gedimo.

Bendras kontekstas: Vairo stiprintuvų tipai ir saugumo aspektai

Nors šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skyrėme tradiciniams hidrauliniams vairo stiprintuvo siurbliams (HPS – Hydraulic Power Steering), svarbu paminėti ir kitus tipus bei bendrus saugumo aspektus.

Vairo stiprintuvų tipai:

Hidraulinis vairo stiprintuvas (HPS): Klasikinė sistema su variklio sukamu siurbliu, hidrauliniu skysčiu, žarnomis ir vairo kolonėle su hidrocilindru. Pasižymi geru "grįžtamuoju ryšiu" vairuotojui, bet nuolat naudoja variklio energiją (net važiuojant tiesiai). Remontas dažniausiai įmanomas.
Elektrohidraulinis vairo stiprintuvas (EHPS): Panašus į HPS, bet hidraulinį siurblį suka ne variklio diržas, o atskiras elektrinis variklis. Tai leidžia taupyti degalus, nes siurblys veikia tik tada, kai reikia (sukant vairą), ir jo greitis gali būti reguliuojamas priklausomai nuo automobilio greičio. Gedimo atveju dažniau keičiamas visas mazgas (siurblys su el. varikliu).
Elektrinis vairo stiprintuvas (EPS arba EPAS – Electric Power Steering / Electric Power Assisted Steering): Šioje sistemoje nėra hidraulinio siurblio, skysčio ar žarnų. Pagalbą vairuojant suteikia elektrinis variklis, sumontuotas ant vairo kolonėlės arba tiesiai ant vairo mechanizmo (stovo). Sistema valdoma elektroninio bloko, kuris gauna informaciją iš įvairių jutiklių (vairo pasukimo kampo, greičio ir kt.). Tai ekonomiškiausia sistema degalų sąnaudų požiūriu, leidžia įdiegti papildomas funkcijas (pvz., automatinį parkavimąsi, juostos palaikymą). Gedimo atveju dažniausiai keičiami brangūs komponentai (elektrinis variklis, valdymo blokas, vairo kolonėlė).

Šio straipsnio informacija apie gedimų simptomus (išskyrus skysčio nuotėkį ir specifinius hidraulinius garsus) ir bendrą vairavimo pasunkėjimą gali būti aktuali ir EHPS bei EPS sistemoms, tačiau jų diagnostika ir remontas reikalauja specifinių žinių ir įrangos darbui su elektronika.

Saugumo svarba

Vairo stiprintuvo gedimas, ypač staigus, gali turėti rimtų pasekmių saugumui. Nors net ir sugedus stiprintuvui automobilį dažniausiai įmanoma valdyti (vairas tampa labai sunkus, panašiai kaip automobiliuose be stiprintuvo), staigus pasipriešinimo pasikeitimas gali išgąsdinti vairuotoją ir sukelti pavojingą situaciją, ypač važiuojant dideliu greičiu ar atliekant manevrą. Todėl ignoruoti vairo stiprintuvo gedimo požymių jokiu būdu negalima. Reguliari priežiūra ir savalaikis remontas yra investicija ne tik į automobilio ilgaamžiškumą ir komfortą, bet ir į savo bei kitų eismo dalyvių saugumą.

Tags: #Remonta

Vairo stiprintuvo siurblio remontas: patarimai ir gudrybės