Ford S-Max varikliai: viskas, ką reikia žinoti

Posted on by

Ford S-Max, debiutavęs 2006 metais kartu su erdvesniu „broliu“ Galaxy, greitai pelnė pripažinimą kaip vienas dinamiškiausių ir vairuotojui orientuotų minivenų rinkoje. Skirtingai nuo daugelio konkurentų, S-Max siūlė ne tik praktiškumą ir erdvę šeimai, bet ir vairavimo malonumą, artimesnį lengviesiems automobiliams. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių S-Max charakterį ir eksploatacines savybes, yra jo variklis. Per visą gamybos laikotarpį šis modelis buvo komplektuojamas su įvairia benzininių ir dyzelinių variklių gama, o vėliau pasiūlymą papildė ir hibridinė pavara. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime skirtingų kartų Ford S-Max variklius, jų technines charakteristikas, patikimumo aspektus, dažniausiai pasitaikančius gedimus bei pateiksime patarimų, kaip išsirinkti tinkamiausią variantą pagal individualius poreikius.

Pirmosios Kartos Ford S-Max (Mk1, 2006-2015 m.) Varikliai

Pirmosios kartos S-Max dalijosi platforma su Ford Mondeo Mk4 ir Galaxy Mk2, todėl ir variklių gama buvo panaši. Ši karta pasižymėjo plačiu variklių pasirinkimu, pradedant paprastais atmosferiniais benzininiais varikliais ir baigiant galingais turbo dyzeliniais bei legendiniu Volvo sukurtu benzininiu turbovarikliu.

Benzininiai Varikliai (Mk1)

2.0 Duratec (145 AG)

Tai buvo bazinis benzininis variklis, keturių cilindrų, atmosferinis agregatas, pasižymintis paprasta konstrukcija ir patikimumu. Jo galios (107 kW / 145 AG) ir sukimo momento (190 Nm) pakako ramiam važiavimui mieste ir užmiestyje, tačiau pilnai pakrautam automobiliui galios galėjo trūkti, ypač lenkiant ar važiuojant įkalnėse. Pagrindinis privalumas – patikimumas ir palyginti nebrangi priežiūra. Variklis neturi turbinos, sudėtingų tiesioginio įpurškimo sistemų, todėl potencialių brangių gedimų sąrašas yra trumpesnis. Kuro sąnaudos mieste gali siekti apie 11-12 l/100 km, užmiestyje – apie 6.5-7.5 l/100 km, vidutinės – apie 8-9 l/100 km. Dažnesnių specifinių gedimų šis variklis neturi, tačiau kaip ir visiems senesniems varikliams, svarbi reguliari priežiūra, tepalų keitimas.

2.3 Duratec (160 AG)

Šis keturių cilindrų atmosferinis variklis buvo siūlomas tik su automatine pavarų dėže. Jis suteikė šiek tiek daugiau galios (118 kW / 160 AG) ir sukimo momento (208 Nm) nei 2.0 litrų variantas, kas pagerino dinamiką, ypač su automatine transmisija. Vis dėlto, tai nebuvo itin populiarus pasirinkimas dėl didesnių kuro sąnaudų, kurios vidutiniškai siekė apie 9-10 l/100 km, o mieste galėjo viršyti ir 13-14 l/100 km. Patikimumo prasme jis panašus į 2.0 litrų Duratec – laikomas gana tvirtu, jei tinkamai prižiūrimas. Retesnis rinkoje nei 2.0 litrų versija.

2.5T (220 AG)

Tai legendinis penkių cilindrų turbobenzininis variklis, pasiskolintas iš Volvo (naudotas Volvo S40/V50 T5, Focus ST). Šis agregatas pavertė S-Max vienu sportiškiausių minivenų rinkoje. 162 kW / 220 AG galia ir solidus 320 Nm sukimo momentas užtikrino puikią dinamiką ir elastingumą. Variklis pasižymi maloniu, specifiniu penkių cilindrų garsu. Tačiau šis malonumas turi savo kainą – kuro sąnaudos yra didžiausios iš visų Mk1 variklių. Vidutiniškai galima tikėtis 9.5-11 l/100 km, tačiau mieste ar važiuojant dinamiškiau sąnaudos lengvai perkopia 14-16 l/100 km. Patikimumas yra neblogas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelis aspektus: svarbu laiku keisti paskirstymo diržą (kas yra brangiau nei grandinės atveju), pasitaiko tepalo siurblio ar turbinos problemų esant didesnei ridai ar netinkamai priežiūrai. Taip pat svarbu naudoti kokybiškus tepalus. Šis variklis yra geidžiamas entuziastų, tačiau reikalauja didesnių eksploatacijos išlaidų.

1.6 EcoBoost (160 AG)

Vėlesniuose Mk1 modeliuose (po atnaujinimo apie 2010 m.) pasirodė pirmieji EcoBoost serijos varikliai. 1.6 litro turbobenzininis variklis su tiesioginiu įpurškimu pasiūlė gerą kompromisą tarp galios (118 kW / 160 AG) ir ekonomijos. Dinamika panaši į 2.3 Duratec, tačiau kuro sąnaudos ženkliai mažesnės – vidutiniškai apie 7-8 l/100 km. Vis dėlto, ankstyvieji EcoBoost varikliai, ypač 1.6 litro, turėjo tam tikrų patikimumo problemų. Viena žinomiausių – aušinimo sistemos nesandarumas ir perkaitimo rizika dėl specifinės cilindrų bloko konstrukcijos. Reikalinga atidi patikra perkant naudotą automobilį su šiuo varikliu, ypač aušinimo skysčio lygio ir būklės stebėjimas.

2.0 EcoBoost (203 AG / 240 AG)

Taip pat po atnaujinimo pristatytas 2.0 litrų EcoBoost variklis pakeitė senesnius 2.3 ir 2.5T agregatus. Jis buvo siūlomas dviejų galios variantų: 149 kW / 203 AG ir vėliau 177 kW / 240 AG. Abu variantai buvo komplektuojami su PowerShift automatine dviejų sankabų pavarų dėže. Šis variklis suteikė S-Max puikią dinamiką (ypač 240 AG versija), išlaikant santykinai padorias kuro sąnaudas (vidutiniškai 8-9.5 l/100 km). Patikimumo prasme 2.0 EcoBoost laikomas geresniu nei 1.6 EcoBoost, tačiau vis tiek reikalauja dėmesio. Svarbu laiku keisti tepalus, naudoti tik kokybiškus degalus. PowerShift pavarų dėžė taip pat reikalauja reguliaraus aptarnavimo (tepalų keitimo) ir gali būti brangaus remonto šaltinis, ypač jei buvo netinkamai eksploatuojama ar apleista.

Dyzeliniai Varikliai (Mk1)

Dyzeliniai varikliai buvo itin populiarus pasirinkimas S-Max pirkėjų tarpe dėl gero galios ir ekonomijos santykio, ypač važinėjant ilgesnius atstumus.

1.8 TDCi (100 AG / 125 AG)

Tai senesnės Ford konstrukcijos ("Lynx" šeimos) variklis, pasižymintis šiek tiek archajiškesne konstrukcija ir didesniu triukšmingumu bei vibracijomis, palyginti su PSA grupės dyzeliais. Buvo siūlomos 74 kW / 100 AG ir 92 kW / 125 AG versijos. Nors galios pakanka kasdieniam važinėjimui, dinamika nėra įspūdinga. Pagrindinis privalumas – paprastesnė konstrukcija (pvz., paskirstymo diržas suka tik siurblį, o velenėliai sukami grandine arba krumpliaračiais, priklausomai nuo modifikacijos) ir potencialiai pigesnis remontas. Tačiau šie varikliai turi savo specifinių problemų: jautrūs degalų kokybei purkštukai (dažniausiai Delphi), galimi sankabos ir dviejų masių smagračio gedimai. Kuro sąnaudos vidutiniškai siekia 6-7 l/100 km. Dėl prastesnio komforto ir dinamikos šis variklis yra mažiau pageidaujamas nei 2.0 TDCi.

2.0 TDCi (115 AG / 130 AG / 140 AG / 163 AG)

Tai pats populiariausias ir universaliausias variklis S-Max gamoje. Šis variklis yra bendras Ford ir PSA (Peugeot/Citroen) koncernų kūrinys (DW10 šeima), plačiai naudotas įvairiuose abiejų gamintojų modeliuose. Pasižymi gera trauka, palyginti nedidelėmis kuro sąnaudomis ir neblogu patikimumu, jei tinkamai prižiūrimas. Buvo siūlomi keli galios variantai: 85 kW / 115 AG (dažniausiai rinkose su specifiniais mokesčiais), 96 kW / 130 AG (ankstyvesni modeliai), 103 kW / 140 AG (pats populiariausias) ir 120 kW / 163 AG (po atnaujinimo). Visos versijos pasižymi geru sukimo momentu (nuo 300 iki 340 Nm), užtikrinančiu malonų važiavimą tiek mieste, tiek užmiestyje. Kuro sąnaudos vidutiniškai svyruoja tarp 6-7.5 l/100 km, priklausomai nuo galios versijos, pavarų dėžės (mechaninė ar PowerShift) ir vairavimo stiliaus.

Patikimumas ir problemos (2.0 TDCi): Nors variklis laikomas patikimu, jis turi keletą žinomų silpnų vietų, būdingų daugeliui modernių dyzelių:

  • Kietųjų dalelių filtras (DPF/FAP): Ypač eksploatuojant automobilį trumpais atstumais mieste, filtras gali užsikimšti, reikalauti priverstinės regeneracijos ar net keitimo, kas yra brangu. Svarbu reguliariai važiuoti ilgesnius atstumus didesniu greičiu, kad filtras galėtų sėkmingai regeneruotis.
  • Vožtuvas EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos): Gali užsiteršti ir užstrigti, sukeldamas variklio darbo sutrikimus, galios praradimą. Kartais pakanka valymo, kartais reikia keisti.
  • Purkštukai: Nors mažiau jautrūs nei 1.8 TDCi, vis tiek gali sugesti, ypač naudojant nekokybiškus degalus. Remontas ar keitimas yra brangus.
  • Dviejų masių smagratis: Kaip ir daugelyje dyzelių su mechanine pavarų dėže, ilgainiui susidėvi ir pradeda kelti vibracijas, triukšmą. Keitimas brangus, dažnai atliekamas kartu su sankabos keitimu.
  • Turbokompresorius: Gali sugesti dėl tepimo problemų ar tiesiog natūralaus nusidėvėjimo esant didelei ridai.
  • PowerShift pavarų dėžė: Poruojama su galingesnėmis versijomis, reikalauja reguliaraus ir brangaus tepalų keitimo (kas 60 000 km). Gedimo atveju remontas labai brangus.

Nepaisant šių potencialių problemų, 2.0 TDCi yra bene optimaliausias pasirinkimas pirmos kartos S-Max, siūlantis geriausią galios, ekonomijos ir patikimumo balansą.

2.2 TDCi (175 AG / 200 AG)

Tai galingiausias dyzelinis variantas Mk1 gamoje, taip pat PSA kūrinys (DW12 šeima). Ankstyvesnė versija turėjo 129 kW / 175 AG, o po atnaujinimo galia išaugo iki 147 kW / 200 AG. Šis variklis suteikia S-Max solidžią dinamiką ir didelį sukimo momentą (400-420 Nm), todėl puikiai tinka tiems, kas dažnai važinėja pilnai pakrautu automobiliu ar tempia priekabą. Kuro sąnaudos šiek tiek didesnės nei 2.0 TDCi – vidutiniškai apie 6.5-8 l/100 km. Patikimumo problemos panašios kaip ir 2.0 TDCi (DPF, EGR, smagratis, turbina), tačiau dėl didesnės galios ir apkrovų kai kurie komponentai gali dėvėtis greičiau. Retesnis pasirinkimas nei 2.0 TDCi, dažniausiai randamas aukštesnės komplektacijos modeliuose.

Antrosios Kartos Ford S-Max (Mk2, nuo 2015 m.) Varikliai

Antrosios kartos S-Max, pristatytas 2015 metais, gavo modernesnę išvaizdą, naują interjerą ir atnaujintą variklių gamą, atitinkančią griežtesnius Euro 6 emisijų standartus. Nors platforma išliko evoliucija ankstesnės, varikliai buvo reikšmingai atnaujinti arba pakeisti naujais.

Benzininiai Varikliai (Mk2)

1.5 EcoBoost (160 AG / 165 AG)

Šis keturių cilindrų turbobenzininis variklis pakeitė senesnį 1.6 EcoBoost. Galia išliko panaši (118 kW / 160 AG, vėliau 121 kW / 165 AG), tačiau buvo siekiama pagerinti patikimumą ir sumažinti degalų sąnaudas bei emisijas. Vidutinės kuro sąnaudos pagal gamintoją yra apie 6.5-7.5 l/100 km, realybėje jos gali būti šiek tiek didesnės, ypač mieste. Šis variklis siūlo pakankamą dinamiką kasdieniam naudojimui, tačiau gali jaustis galios trūkumas pilnai pakrautame automobilyje. Kalbant apie patikimumą, nors ir laikomas patobulintu lyginant su 1.6 EcoBoost, vis dar pasitaiko pranešimų apie aušinimo sistemos problemas ar LSPI (Low-Speed Pre-Ignition) reiškinį, būdingą mažiems turbininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu. Reguliari priežiūra ir kokybiški degalai bei tepalai yra būtini.

2.0 EcoBoost (240 AG)

Galingiausias benzininis variantas antros kartos S-Max gamoje išliko 2.0 litrų EcoBoost, siūlantis 177 kW / 240 AG. Šis variklis buvo komplektuojamas tik su automatine pavarų dėže (iš pradžių PowerShift, vėliau tradicine hidrotransformatorine). Jis užtikrina puikią dinamiką, tačiau ir didžiausias kuro sąnaudas tarp Mk2 benzininių variklių – vidutiniškai apie 8-9.5 l/100 km, o mieste gali siekti 12 l/100 km ir daugiau. Patikimumo aspektai panašūs kaip ir Mk1 2.0 EcoBoost. Dėl aukštesnės kainos ir didesnių eksploatacinių kaštų šis variklis nebuvo itin populiarus pasirinkimas S-Max modelyje.

Dyzeliniai Varikliai (Mk2 - TDCi / EcoBlue)

Antros kartos S-Max dyzelinių variklių gama iš pradžių rėmėsi atnaujintu 2.0 TDCi (DW10), o vėliau jį pakeitė naujesni Ford sukurti 2.0 EcoBlue varikliai.

2.0 TDCi (120 AG / 150 AG / 180 AG / 210 AG Bi-Turbo)

Pradžioje Mk2 modelis naudojo patobulintą PSA/Ford 2.0 TDCi variklį, atitinkantį Euro 6 standartus. Tam buvo įdiegta SCR (Selektyvios katalitinės redukcijos) sistema su AdBlue skysčiu, skirta azoto oksidų (NOx) mažinimui. Siūlomos galios versijos: 88 kW / 120 AG, 110 kW / 150 AG, 132 kW / 180 AG. Taip pat buvo siūloma galinga versija su dviem turbokompresoriais (Bi-Turbo), pasiekianti 154 kW / 210 AG ir 450 Nm sukimo momentą. 150 AG ir 180 AG versijos galėjo būti komplektuojamos su mechanine arba PowerShift pavarų dėže, taip pat su visų varančiųjų ratų sistema (AWD). Bi-Turbo versija buvo siūloma tik su PowerShift.

Patikimumas ir problemos (2.0 TDCi Euro 6): Be jau minėtų DPF, EGR, smagračio problemų, būdingų ir Mk1 versijai, prisidėjo AdBlue sistemos potencialūs gedimai. Davikliai, siurblys ar purkštukas gali sugesti, o sistemos remontas nėra pigus. Taip pat PowerShift dėžė išliko rizikingas elementas, reikalaujantis brangios priežiūros.

2.0 EcoBlue (120 AG / 150 AG / 190 AG / 240 AG Bi-Turbo)

Maždaug nuo 2018-2019 metų Ford pradėjo keisti TDCi variklius naujais, pačių Ford sukurtais EcoBlue dyzeliniais varikliais. S-Max gavo 2.0 litrų EcoBlue variantus su 88 kW / 120 AG, 110 kW / 150 AG, 140 kW / 190 AG ir galingą Bi-Turbo versiją su 177 kW / 240 AG ir 500 Nm sukimo momentu. Šie varikliai pasižymi geresne trauka žemų sūkių diapazone, tylesniu darbu ir mažesnėmis deklaruojamomis kuro sąnaudomis bei CO2 emisijomis. Jie taip pat naudoja AdBlue sistemą. Galingesnės versijos (150 AG, 190 AG, 240 AG) buvo komplektuojamos su nauja 8 laipsnių automatine pavarų dėže (hidrotransformatorine), kuri laikoma patikimesne nei ankstesnė PowerShift. Taip pat buvo galima AWD sistema su 150 AG ir 190 AG variantais.

Patikimumas ir problemos (2.0 EcoBlue): Nors EcoBlue varikliai yra modernesni, jie taip pat turi savų niuansų. Viena iš diskutuotinų temų yra paskirstymo diržas, dirbantis alyvoje („wet belt“). Nors teoriškai tai turėtų užtikrinti ilgesnį tarnavimo laiką, pasitaikė atvejų (ypač kituose Ford modeliuose su panašiais varikliais, pvz., Transit), kai diržas pradeda dilti anksčiau laiko, o jo dalelės užkemša tepalo paėmėją, sukeldamos variklio tepimo problemas ir galimus rimtus gedimus. Svarbu griežtai laikytis tepalų specifikacijų ir keitimo intervalų. AdBlue sistema ir DPF filtras išlieka potencialiais problemų šaltiniais, ypač važinėjant trumpais atstumais.

Hibridinis Variklis (Mk2)

2.5 Duratec FHEV (190 AG)

Atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir dyzelinių variklių populiarumo mažėjimą, Ford pristatė S-Max su hibridine pavara (Full Hybrid Electric Vehicle - FHEV). Ši sistema susideda iš 2.5 litro keturių cilindrų benzininio variklio, veikiančio Atkinsono ciklu (optimizuotas ekonomiškumui), elektrinio variklio, nedidelės talpos (1.1 kWh) ličio jonų baterijos ir e-CVT tipo automatinės transmisijos. Bendra sistemos galia siekia 140 kW / 190 AG.

Pagrindinis šios versijos privalumas – mažos kuro sąnaudos, ypač mieste, kur dažnai naudojamas elektrinis režimas. Gamintojas deklaruoja vidutines sąnaudas apie 6.4 l/100 km. Važiavimas yra tylus ir sklandus. Sistema pati valdo perjungimą tarp benzininio ir elektrinio variklių bei kombinuoto režimo. Baterija įkraunama rekuperacinio stabdymo metu ir nuo benzininio variklio, išorinio įkrovimo galimybės nėra.

Patikimumas ir aspektai (2.5 FHEV): Hibridinės sistemos, ypač Toyota tipo (kurią Ford naudoja su tam tikromis modifikacijomis), yra laikomos gana patikimomis. Benzininis variklis veikia mažesnėmis apkrovomis. Vis dėlto, tai yra sudėtingesnė sistema nei tradicinis vidaus degimo variklis. Ilgalaikėje perspektyvoje klausimų kelia baterijos tarnavimo laikas ir keitimo kaštai, nors gamintojai dažniausiai suteikia ilgą garantiją hibridiniams komponentams. Taip pat specifinė e-CVT transmisija gali nepatikti tiems, kas mėgsta tradicinių automatinių ar mechaninių dėžių veikimą. Bagažinės tūris šiek tiek sumažėja dėl baterijos įkomponavimo. Tai geras pasirinkimas ieškantiems ekonomiško ir komfortiško S-Max varianto, ypač daug važinėjantiems mieste.

Bendri Patikimumo Aspektai ir Pasirinkimo Kriterijai

Renkantis Ford S-Max variklį, svarbu įvertinti ne tik techninius parametrus, bet ir bendrą automobilio būklę, priežiūros istoriją bei savo vairavimo įpročius ir poreikius.

Patikimumas Bendrąja Prasme

Remiantis įvairiomis apžvalgomis ir savininkų atsiliepimais, Ford S-Max patikimumas vertinamas kaip vidutinis arba šiek tiek žemesnis nei vidutinis savo klasėje. Kaip rodo pateikta informacija iš interneto, kai kuriuose vertinimuose variklių patikimumas gauna žemesnius balus nei konkurentų vidurkis (pvz., 4.0-4.2 iš 5, kai konkurentų vidurkis gali siekti 4.4-4.8). Tai nereiškia, kad visi varikliai yra nepatikimi, tačiau rodo, kad potencialių problemų egzistuoja.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys patikimumą:

  • Priežiūros istorija: Reguliarus ir kokybiškas aptarnavimas pagal gamintojo rekomendacijas yra kritiškai svarbus visų variklių ilgaamžiškumui, ypač modernių turbo benzininių ir dyzelinių variklių su sudėtingomis sistemomis (DPF, EGR, AdBlue, tiesioginis įpurškimas).
  • Rida ir eksploatacijos pobūdis: Automobiliai, daugiausiai eksploatuoti mieste trumpais atstumais, ypač dyzeliniai, yra labiau linkę į DPF ir EGR problemas. Didelė rida natūraliai didina brangių komponentų (turbina, smagratis, purkštukai) gedimo riziką.
  • Konkretus variklio tipas: Kaip matyti iš apžvalgos, kai kurie varikliai (pvz., 2.0 Duratec benzininis, 2.0 TDCi dyzelinis) turi geresnę patikimumo reputaciją nei kiti (pvz., ankstyvieji 1.6 EcoBoost, 1.8 TDCi).

Kuro Sąnaudos: Deklaruojamos vs. Realios

Gamintojo deklaruojamos kuro sąnaudos dažnai yra optimistinės ir pasiekiamos tik idealiomis sąlygomis. Realios sąnaudos priklauso nuo daugelio veiksnių: vairavimo stiliaus, maršrutų (miestas/užmiestis), automobilio apkrovimo, padangų slėgio ir būklės, oro sąlygų. Pateikti skaičiai (pvz., 1.5 EcoBoost 6.5-7.5 l, 2.0 EcoBoost 8.0-9.0 l, 2.0 TDCi/EcoBlue 6.0-7.5 l) yra orientaciniai. Dyzeliniai varikliai paprastai išlieka ekonomiškesni važiuojant ilgesnius atstumus užmiestyje, o hibridas dominuoja mieste. Benzininiai turbo varikliai gali būti gana ekonomiški važiuojant ramiai, tačiau dinamiškai važiuojant jų sąnaudos smarkiai išauga.

Kaip Pasirinkti Tinkamiausią Variklį?

Atsakymas priklauso nuo individualių prioritetų:

  • Didelė metinė rida, daug kelionių užmiestyje: Dyzelinis variklis (ypač 2.0 TDCi/EcoBlue 150/180/190 AG) bus ekonomiškiausias pasirinkimas. Svarbu užtikrinti sąlygas DPF regeneracijai.
  • Daugiausia važinėjama mieste, nedidelė rida: Benzininis variklis (pvz., Mk1 2.0 Duratec, Mk2 1.5 EcoBoost) arba hibridinis (2.5 FHEV) variantas. Benzininiai varikliai neturi DPF problemų, o hibridas mieste itin ekonomiškas.
  • Reikalinga geriausia dinamika: Benzininiai 2.0 EcoBoost (240 AG) arba Mk1 2.5T (220 AG). Iš dyzelių – galingiausi 2.2 TDCi (Mk1) arba 2.0 TDCi/EcoBlue Bi-Turbo (Mk2). Reikia susitaikyti su didesnėmis kuro sąnaudomis ir potencialiai brangesne priežiūra.
  • Ieškoma paprastumo ir potencialiai pigesnės priežiūros (senesni modeliai): Mk1 2.0 Duratec benzininis variklis.
  • Optimalus balansas tarp galios ir ekonomijos: Populiariausias pasirinkimas – 2.0 TDCi/EcoBlue (140-190 AG). Siūlo gerą trauką ir priimtinas kuro sąnaudas.
  • Biudžetas: Senesni atmosferiniai benzininiai ir dyzeliniai varikliai (Mk1) paprastai bus pigesni įsigyti ir potencialiai remontuoti nei modernūs EcoBoost, EcoBlue ar hibridiniai variantai. Tačiau jų eksploatacinės sąnaudos (kuras) gali būti didesnės.
  • Ekologija ir ateities perspektyvos: Hibridinis variantas yra draugiškiausias aplinkai ir gali turėti privalumų ateityje (mokesčiai, įvažiavimas į tam tikras zonas). Modernūs Euro 6 dyzeliai su AdBlue taip pat yra gerokai švaresni nei senesni, tačiau AdBlue sistema prideda eksploatacinių kaštų ir potencialių gedimų riziką.

Venkite Klišių ir Dažnų Klaidingų Įsitikinimų

Nereikėtų aklai vadovautis stereotipais. Pavyzdžiui:

  • "Visi dyzeliai nepatikimi": Nors modernūs dyzeliai turi specifinių problemų (DPF, EGR), gerai prižiūrimas 2.0 TDCi gali tarnauti ilgai ir patikimai. Problemos dažnai kyla dėl netinkamos eksploatacijos ar apleistos priežiūros.
  • "Mažo tūrio turbo varikliai (EcoBoost) neilgaamžiai": Nors ankstyvieji turėjo problemų, vėlesnės versijos buvo tobulinamos. Tinkama priežiūra (kokybiški tepalai, savalaikis keitimas, variklio neapkrovimas kol šaltas) yra esminė jų ilgaamžiškumui.
  • "Hibridai yra labai sudėtingi ir brangiai remontuojami": Nors technologija sudėtinga, pagrindiniai hibridiniai komponentai (baterija, variklis-generatorius) dažnai pasižymi geru patikimumu, o gamintojai jiems suteikia ilgas garantijas.

Galutinis pasirinkimas turėtų būti pagrįstas kruopščia konkretaus automobilio patikra, jo istorijos įvertinimu ir asmeninių poreikių analize. Ford S-Max siūlo platų variklių spektrą, leidžiantį rasti tinkamą variantą įvairiems vairuotojams – nuo ieškančių maksimalaus praktiškumo ir ekonomiškumo iki vertinančių dinamišką vairavimą.

Tags:

Panašūs įrašai: