Opel Signum – automobilis, kuris bandė laužyti standartus ir pasiūlyti kažką naujo vidutinės klasės segmente tuo metu, kai rinka buvo perpildyta tradiciniais sedanais ir universalais. Nors komercinė sėkmė nebuvo stulbinanti, Signum išlieka intriguojančiu pasirinkimu naudotų automobilių rinkoje dėl savo unikalios koncepcijos, erdvės gale ir specifinių savybių. Šiame straipsnyje gilinamės į Opel Signum ypatumus, pradedant nuo smulkiausių techninių detalių ir baigiant bendresniu automobilio vertinimu rinkos kontekste.

Koncepcija ir Dizainas: Bandymas Atrasti Naują Nišą

Opel Signum buvo pristatytas 2003 metais, remiantis prailginta General Motors Epsilon platforma, kuria dalijosi su Opel Vectra C universalu. Tačiau Signum nebuvo nei tipiškas sedanas, nei universalas. Opel jį pozicionavo kaip "premium" hečbeką arba savotišką "verslo klasės" kelioninį automobilį, akcentuojant komfortą gale sėdintiems keleiviams. Tai buvo drąsus žingsnis, nukreiptas į pirkėjus, ieškančius daugiau erdvės ir lankstumo nei sedane, bet nenorinčius didelio universalo ar miniveno.

Išorė: Nors priekinė dalis iki vidurinio statramsčio (B-pillar) buvo beveik identiška Vectra C, Signum turėjo unikalią galinę dalį su ilgesne ratų baze (+130 mm lyginant su Vectra C sedanu/hečbeku) ir staigiau nukirsta hečbeko tipo bagažinės linija. Tai suteikė automobiliui savitą, nors kai kurių vertinimu, ne itin harmoningą profilį. Ilga ratų bazė vizualiai pabrėžė automobilio ilgį ir vidinę erdvę. 2005 metais modelis gavo atnaujinimą (facelift), analogišką Vectra C: pasikeitė priekiniai žibintai (tapo vientisi, nebeskaidyti), radiatoriaus grotelės, bamperis. Šie pakeitimai suteikė automobiliui šiek tiek modernesnę ir agresyvesnę išvaizdą.

Interjeras ir Erdvė: Pagrindinis Signum koziris – jo salonas, ypač galinė sėdynių eilė. Dėl ilgos ratų bazės ir inovatyvios "FlexSpace" sėdynių sistemos, Signum siūlė išskirtinę erdvę kojoms gale, prilygstančią aukštesnės klasės automobiliams. Galinės sėdynės buvo ne vientisas suolas, o dvi atskiros, plačiai reguliuojamos sėdynės (kraštinės), kurias galima stumdyti pirmyn/atgal iki 130 mm diapazone ir keisti atlošo pasvirimo kampą (iki 30 laipsnių). Vidurinė sėdynė buvo siauresnė ir galėjo būti nulenkiama, transformuojantis į platų porankį su puodelių laikikliais arba net į šaldytuvą (papildoma įranga "Travel Assistant"). Nulenkus visas galines sėdynes, susidarydavo visiškai lygios grindys, o bagažinės tūris padidėdavo nuo 365 litrų iki 1410 litrų. Tai praktiška, tačiau pradinė bagažinės talpa nebuvo įspūdinga tokio dydžio automobiliui.

Prietaisų skydelis buvo identiškas Vectra C – solidus, bet konservatyvaus vokiško dizaino. Apdailos medžiagų kokybė buvo nebloga, ypač aukštesnėse komplektacijose (pvz., Cosmo), tačiau kai kurie plastikai galėjo būti kietoki ir linkę braižytis. Ergonomika gera, valdymas intuityvus, nors mygtukų gausa centrinėje konsolėje, ypač modeliuose su pažangesne informacine sistema, galėjo reikalauti pripratimo.

Varikliai: Platus Pasirinkimas su Savais Privalumais ir Trūkumais

Opel Signum buvo siūlomas su plačia benzininių ir dyzelinių variklių gama, paveldėta iš Vectra C. Svarbu atkreipti dėmesį į konkrečius variklių kodus ir jų ypatumus, nes patikimumas ir eksploatacijos kaštai gali smarkiai skirtis.

Benzininiai Varikliai:

  • 1.8 16V (Z18XE, 122 AG): Paprastas, patikimas ir nebrangiai aptarnaujamas variklis. Galios gali šiek tiek trūkti sunkiam Signum kėbului, ypač važiuojant su kroviniu ar keleiviais. Pagrindinės problemos – retkarčiais gendantis EGR vožtuvas, uždegimo ritės (babinos). Sąnaudos mieste apie 10-11 l/100 km. Vėliau (po 2005 m.) buvo montuojamas modernizuotasZ18XER (140 AG) variantas su kintamu vožtuvų fazių valdymu, pasižymintis geresne dinamika ir šiek tiek mažesnėmis sąnaudomis. Tai vienas iš rekomenduojamų benzininių variantų ieškantiems paprastumo.
  • 2.0 Turbo (Z20NET, 175 AG): Saab ištakų turintis variklis su turbokompresoriumi. Užtikrina gerą dinamiką ir yra laikomas gana patikimu. Reikalauja kokybiškų tepalų ir savalaikio aptarnavimo. Galimos problemos su turbina (ypač jei buvo netinkamai eksploatuojama), uždegimo ritėmis. Kuro sąnaudos didesnės nei 1.8 litro variklio, mieste gali siekti 12-14 l/100 km. Geras pasirinkimas ieškantiems galios rezervo.
  • 2.2 Direct (Z22YH, 155 AG): Tai variklis su tiesioginiu kuro įpurškimu. Nors teoriškai turėjo užtikrinti geresnę ekonomiką ir dinamiką, praktikoje pagarsėjo problemomis. Pagrindinė bėda – aukšto slėgio kuro siurblys, kuris yra brangus ir linkęs gesti. Taip pat pasitaiko problemų su EGR vožtuvu, grandinine pavara (reikalauja patikros ir keitimo). Dėl šių priežasčių šis variklis laikomas vienu rizikingiausių pasirinkimų Signum gamoje. Jo reikėtų vengti, nebent esate tikri dėl siurblio būklės ar neseniai atlikto keitimo.
  • 2.8 V6 Turbo (Z28NEL, 230 AG / Z28NET, 250 AG): Montuotas galingiausiose versijose, dažnai su "Sport" ar "OPC Line" paketais. Australiško Holden pagrindo variklis su turbina. Suteikia puikią dinamiką ir malonų garsą. Tačiau eksploatacija brangi: didelės kuro sąnaudos (mieste 15 l/100 km ir daugiau), brangesnis aptarnavimas, potencialios problemos su grandinės pavara (ypač ankstyvesniuose modeliuose), turbina. Reikalauja labai kruopščios patikros prieš perkant. Po atnaujinimo galia padidėjo iki 250 AG.
  • 3.2 V6 (Z32SE, 211 AG): Atmosferinis V6 variklis. Retesnis variantas. Pasižymi sklandžiu darbu, tačiau nėra toks dinamiškas kaip 2.8 Turbo ir taip pat nėra labai ekonomiškas. Laikomas patikimesniu nei 2.2 Direct, bet aptarnavimas vis tiek brangesnis nei keturių cilindrų variklių. Pagrindinė bėda – brangus paskirstymo diržo keitimas.

Dyzeliniai Varikliai:

Dyzeliniai varikliai buvo populiarus pasirinkimas Europoje dėl mažesnių kuro sąnaudų, tačiau naudotuose automobiliuose jie gali kelti daugiau rūpesčių ir reikalauti didesnių investicijų.

  • 1.9 CDTI (Z19DTL, 100 AG / Z19DT, 120 AG / Z19DTH, 150 AG): Tai Fiat/Alfa Romeo (JTDm) kilmės varikliai, laikomi vienais geriausių pasirinkimų Signum gamoje, ypač 8 vožtuvų 120 AG (Z19DT) versija, kuri yra paprastesnė ir patikimesnė. 16 vožtuvų 150 AG (Z19DTH) versija dinamiškesnė, bet turi daugiau potencialių problemų:
    • Įsiurbimo kolektoriaus sklendės (Swirl flaps): Dažna Z19DTH bėda. Sklendės gali užstrigti, nulūžti ir pažeisti variklį. Remontas arba sklendžių šalinimas yra būtinas.
    • EGR vožtuvas: Kaip ir daugelyje modernių dyzelių, linkęs užsikimšti suodžiais, ypač važinėjant trumpais atstumais mieste. Reikalingas valymas arba keitimas.
    • Kietųjų dalelių filtras (DPF): Gali kelti problemų, jei automobilis dažnai eksploatuojamas mieste ir filtras nespėja regeneruotis. Priverstinė regeneracija arba filtro valymas/keitimas gali būti brangūs.
    • Generatorius ir jo sankaba: Gana dažnai genda, ypač galingesnėse versijose.
    • Smagratis (dviejų masių): Kaip ir daugumoje dyzelių su mechanine pavarų dėže, jo resursas ribotas (apie 150-200 tūkst. km), o keitimas brangus.
    Nepaisant šių bėdų, 1.9 CDTI varikliai yra vertinami dėl geros traukos ir palyginti nedidelių kuro sąnaudų (vidutiniškai 6-7 l/100 km). 120 AG versija yra aukso viduriukas tarp dinamikos ir patikimumo. 100 AG versija gali būti per silpna.
  • 2.0 DTI (Y20DTH, 101 AG) / 2.2 DTI (Y22DTR, 125 AG): Senesnės kartos Opel dyzeliniai varikliai su paskirstymo grandine ir VP44 siurbliu. Montuoti tik ankstyvuosiuose modeliuose (iki ~2005 m.). Jie garsėja problemomis su aukšto slėgio kuro siurbliais (Bosch VP44), kurių remontas brangus. Taip pat pasitaiko problemų su tepalo nuotėkiais, EGR. Nors grandinė teoriškai ilgaamžė, pasitaiko jos išsitampymo atvejų. Šie varikliai nėra patys ekonomiškiausi ar dinamiškiausi pagal šiuolaikinius standartus. Jų reikėtų vengti, nebent kaina labai patraukli ir yra įrodymų apie neseniai tvarkytą siurblį.
  • 3.0 V6 CDTI (Y30DT, 177 AG / Z30DT, 184 AG): Isuzu kilmės V6 dyzelinis variklis. Iš pradžių (Y30DT) garsėjo kaip labai nepatikimas, ypač dėl cilindrų gilzių sėdimo ir perkaitimo problemų. Variklio remontas praktiškai neįmanomas arba labai brangus. Po 2005 metų pabaigos montuota modernizuota versija (Z30DT, 184 AG) laikoma šiek tiek patikimesne, tačiau vis tiek išlieka rizikinga ir brangi aptarnauti. Didelės kuro sąnaudos (lyginant su 1.9 CDTI) ir sudėtinga konstrukcija daro šį variklį mažiau patraukliu pasirinkimu.Primygtinai rekomenduojama vengti Y30DT versijos.

Važiuoklė, Valdymas ir Komfortas

Signum važiuoklė yra identiška Vectra C universalui. Priekyje – MacPherson tipo pakaba, gale – daugiasvirtė nepriklausoma pakaba. Tokia konfigūracija užtikrina gerą stabilumą kelyje ir pakankamą komforto lygį. Dėl ilgesnės ratų bazės Signum yra labai stabilus važiuojant dideliu greičiu greitkeliuose, tačiau mieste gali jaustis ne toks manevringas kaip trumpesni konkurentai.

Valdymas: Vairavimo sistema su elektrohidrauliniu stiprintuvu (EHPS) suteikia pakankamai informatyvumo, tačiau ne sportiško aštrumo. Automobilis valdomas nuspėjamai ir saugiai, bet neįkvepiančiai. Tai labiau komfortui, o ne azartiškam vairavimui skirtas automobilis.

Komfortas: Pakaba gerai sugeria kelio nelygumus, ypač standartinėje konfigūracijoje. Kai kurios versijos buvo komplektuojamos su adaptyvia pakabos sistemaIDS+ (Interactive Driving System Plus) su elektroniniu amortizatorių standumo reguliavimu (CDC - Continuous Damping Control). Ši sistema leidžia pasirinkti komfortiškesnį arba sportiškesnį važiavimo režimą. Nors IDS+ pagerina valdymo savybes ir komfortą, jos remontas gedimo atveju yra gerokai brangesnis nei standartinės pakabos (vieno amortizatoriaus kaina gali siekti kelis šimtus eurų).

Važiuoklės problemos: Signum važiuoklė laikoma gana tvirta, tačiau Lietuvos keliuose dėvisi standartiniai elementai: stabilizatoriaus traukės, sailentblokai (ypač galinės pakabos), amortizatoriai, atraminiai guoliai. Remontas nėra itin brangus, detalių pasirinkimas platus. Reikėtų atkreipti dėmesį į galinės daugiasvirtės pakabos būklę – jos remontas sudėtingesnis ir brangesnis nei priekinės.

Pavarų Dėžės

  • Mechaninės: Buvo montuojamos 5 arba 6 laipsnių mechaninės pavarų dėžės (priklausomai nuo variklio). Opel F23 (5 laipsnių) ir F35/M32 (6 laipsnių) dėžės. M32 6 laipsnių dėžė, dažnai poruojama su galingesniais dyzeliais (1.9 CDTI 150 AG) ir benzininiais turbo varikliais, turi polinkį į guolių gedimus, ypač esant didesnei ridai. Pasireiškia ūžimu, ypač važiuojant 1, 2, 5 ir 6 pavaromis. Remontas įmanomas, bet reikalauja specializuotų dirbtuvių.
  • Automatinės: Dažniausiai buvo montuojamos Japonijos gamintojo Aisin Warner 5 arba 6 laipsnių automatinės pavarų dėžės (AW55-50SN/AF33, vėliau TF-80SC/AF40). Šios dėžės laikomos gana patikimomis, jei buvo laiku keičiamas tepalas (kas 60-80 tūkst. km, nors gamintojas to nereglamentavo kaip privalomo). Vėlyvesnė 6 laipsnių TF-80SC gali turėti problemų su vožtuvų bloku (hidrauliniu valdymo bloku), ypač jei tepalas nebuvo keičiamas. Remontas brangus. Taip pat buvo siūloma pusiau automatinė "Easytronic" dėžė su silpnesniais varikliais, tačiau jos reikėtų vengti dėl nepatikimumo ir prasto veikimo.

Įranga ir Komplektacijos

Signum, kaip aukštesnės klasės modelis, galėjo turėti gana gausią įrangą, ypač aukštesnėse komplektacijose (pvz., Elegance, Cosmo, Sport). Galima rasti tokius privalumus kaip:

  • Klimato kontrolė (dviejų zonų)
  • Ksenoniniai žibintai (AFL - adaptyvūs, pasisukantys pagal vairo pasukimą)
  • Lietaus ir šviesos davikliai
  • Autopilotas (Cruise Control)
  • Oda aptrauktas salonas
  • Šildomos sėdynės (kartais ir galinės)
  • Elektra valdomos sėdynės su atmintimi
  • Navigacinė sistema (įvairių lygių, nuo paprastos CD70 iki DVD90 su spalvotu ekranu)
  • "Travel Assistant" modulis tarp galinių sėdynių (su šaldytuvu, staliukais)
  • IDS+ adaptyvi pakaba
  • Panoraminis stoglangis (retas)

Elektronikos problemos: Kaip ir dauguma to meto automobilių su gausia elektronine įranga, Signum nėra nuo jų apsaugotas. Dažniau pasitaikančios problemos:

  • CIM modulis (Column Integrated Module): Vairo kolonėlės modulis, atsakingas už vairo mygtukus, posūkių signalus, autopiloto valdymą, imobilizatorių. Gedimai pasireiškia neveikiančiais mygtukais, pastoviai degančia ESP lempute, problemomis užvedant automobilį. Remontas arba keitimas gali būti brangus.
  • REC modulis (Rear Electrical Centre): Galinis elektronikos blokas, valdantis galinius žibintus, kuro siurblį ir kt. Gali sugesti dėl drėgmės patekimo.
  • Radijo/Navigacijos sistemos: Kartais "pakimba", sugenda CD/DVD skaitytuvai.
  • Parkavimo davikliai: Gali sugesti pavieniai davikliai.
  • Kiti smulkūs gedimai: Langų pakėlėjai, centrinis užraktas.

Patikimumas ir Eksploatacijos Kaštai

Opel Signum patikimumas labai priklauso nuo pasirinkto variklio ir pavarų dėžės tipo bei automobilio priežiūros istorijos. Bendras vaizdas yra vidutiniškas. Nors automobilis turi tvirtą važiuoklę ir neblogą surinkimo kokybę, tam tikri varikliai (2.2 Direct, 3.0 V6 CDTI Y30DT, 2.0/2.2 DTI) ir komponentai (M32 pavarų dėžė, CIM modulis, 1.9 DTH sklendės/EGR/DPF) gali pridaryti nemažai rūpesčių ir pareikalauti didelių investicijų.

Korozija: Nors Opel reputacija dėl korozijos praeityje nebuvo pati geriausia, Signum/Vectra C karta šiuo atžvilgiu yra žymiai geresnė. Cinkuotas kėbulas pakankamai gerai apsaugotas. Tačiau silpnesnės vietos vis tiek egzistuoja: galinių ratų arkų kraštai, slenksčių galai, durelių apačios, priekinis porėmis (ypač aplink tvirtinimo taškus), bagažinės dangčio kraštai (ypač aplink numerio apšvietimą). Prieš perkant būtina atidžiai apžiūrėti šias vietas.

Eksploatacijos kaštai: Aptarnavimas ir dalys paprastesnėms versijoms (pvz., 1.8 benzinas, 1.9 CDTI 120 AG su mechanine dėže) yra palyginti nebrangūs, nes automobilis dalijasi daug komponentų su labai populiariu Vectra C modeliu. Tačiau sudėtingesnių variklių (V6, 2.2 Direct, 3.0 CDTI), automatinių pavarų dėžių, IDS+ pakabos remontas gali būti labai brangus. Kuro sąnaudos, ypač galingesnių benzininių variklių, taip pat gali būti didelės.

Pirkimo Vadovas: Į Ką Atkreipti Dėmesį?

Renkantis naudotą Opel Signum, svarbu atlikti kruopščią patikrą:

  1. Variklis:
    • Patikrinkite, ar nėra pašalinių garsų (kalenimo, ūžimo, švilpimo).
    • Atkreipkite dėmesį į dūmingumą (mėlynas dūmas – tepalo deginimas, juodas – kuro sistemos problemos, baltas/pilkas – aušinimo skysčio patekimas arba DPF regeneracija).
    • Jei renkatės 1.9 CDTI 150 AG (Z19DTH), pasidomėkite, ar buvo tvarkytos/pašalintos įsiurbimo kolektoriaus sklendės. Patikrinkite EGR ir DPF būklę (geriausia atlikti kompiuterinę diagnostiką).
    • Venkite 2.2 Direct (Z22YH), nebent yra dokumentai apie neseniai keistą aukšto slėgio kuro siurblį.
    • Būkite labai atsargūs su 3.0 V6 CDTI, ypač Y30DT versija. Patikrinkite aušinimo sistemos būklę, ar nekaista variklis.
    • Patikrinkite, ar nėra tepalo nuotėkių.
  2. Pavarų dėžė:
    • Mechaninė: Patikrinkite, ar lengvai jungiasi visos pavaros, ar nėra ūžimo (ypač M32 dėžei 1, 2, 5, 6 pavaromis). Patikrinkite sankabos ir smagračio būklę (ar nėra vibracijos, pašalinių garsų nuspaudžiant/atleidžiant sankabą).
    • Automatinė: Patikrinkite, ar sklandžiai perjungia pavaras (be smūgių, vėlavimo), ar nėra pašalinių garsų. Pasidomėkite tepalo keitimo istorija.
  3. Važiuoklė:
    • Atlikite bandomąjį važiavimą įvairiais keliais. Klausykitės pašalinių garsų (bildesio, kaukimo).
    • Patikrinkite amortizatorių būklę (ar automobilis nesiūbuoja). Jei yra IDS+, patikrinkite, ar veikia sportinis režimas, ar nėra klaidų prietaisų skydelyje.
    • Patikrinkite stabdžių sistemos efektyvumą.
  4. Kėbulas:
    • Atidžiai apžiūrėkite potencialias korozijos vietas (arkos, slenksčiai, durelių apačios, bagažinės dangtis, porėmis).
    • Patikrinkite kėbulo tarpus – ar jie vienodi (nevienodi tarpai gali rodyti avariją).
  5. Salonas ir Elektronika:
    • Patikrinkite visų elektros prietaisų veikimą: langų pakėlėjų, veidrodėlių reguliavimo, šildymo, kondicionieriaus, radijo, navigacijos, borto kompiuterio, valytuvų, žibintų (įskaitant AFL, jei yra).
    • Patikrinkite CIM modulio veikimą: ar veikia visi mygtukai ant vairo, ar teisingai veikia posūkiai, ar nedega ESP lemputė be priežasties.
    • Įsitikinkite, kad "FlexSpace" sėdynių mechanizmai veikia sklandžiai.
    • Patikrinkite salono nusidėvėjimo lygį – jis gali padėti įvertinti tikrąją ridą.
  6. Dokumentai ir Istorija: Patikrinkite serviso knygelę (jei yra), atliktų remontų sąskaitas. Rekomenduojama patikrinti automobilio istoriją pagal VIN kodą.
  7. Kompiuterinė diagnostika: Prieš perkant labai rekomenduojama atlikti pilną kompiuterinę diagnostiką specializuotame servise. Tai gali atskleisti paslėptus gedimus variklyje, pavarų dėžėje, ABS/ESP sistemose, oro pagalvėse ir kituose elektroniniuose blokuose.

Rinkos Pozicija ir Alternatyvos

Opel Signum buvo bandymas konkuruoti ne tik su tradiciniais vidutinės klasės automobiliais kaip Ford Mondeo, VW Passat, Renault Laguna, bet ir su prabangesniais modeliais ar netgi kompaktiniais vienatūriais dėl savo erdvės koncepcijos. Tačiau pirkėjai nevisiškai suprato šią koncepciją, o kaina buvo aukštesnė nei Vectra. Dėl šių priežasčių Signum nebuvo toks populiarus kaip jo pagrindiniai konkurentai.

Šiandien naudotų automobilių rinkoje Signum yra gana retas modelis, tačiau jo kainos dažnai yra patrauklios, ypač lyginant su panašaus dydžio ir amžiaus VW Passat ar Ford Mondeo universalais. Jis siūlo išskirtinę erdvę gale ir lankstų saloną, ko neturi daugelis konkurentų.

Pagrindinės alternatyvos:

  • Opel Vectra C Universalas: Praktiškai identiškas techniškai, bet su tradiciškesniu ir talpesniu bagažinės skyriumi.
  • Ford Mondeo Mk3/Mk4 Universalas: Pasižymi geromis valdymo savybėmis ir erdviu salonu bei bagažine.
  • VW Passat B6 Universalas: Solidus, kokybiškai surinktas, bet dažnai brangesnis ir su savais patikimumo niuansais (pvz., 2.0 TDI PD varikliai).
  • Renault Laguna II/III Universalas: Gali pasiūlyti gerą komfortą ir įrangą už patrauklią kainą, tačiau kai kurios versijos (ypač Laguna II) turi prastesnę patikimumo reputaciją.
  • Citroën C5 Universalas (I/II karta): Išsiskiria hidropneumatine pakaba (daugumoje versijų), užtikrinančia aukštą komforto lygį.
  • Saab 9-3 SportCombi: Dalijasi platforma ir kai kuriais varikliais (2.0T, 1.9 TiD) su Signum/Vectra, bet siūlo savitą stilių ir "premium" jausmą.

Apibendrinimas (Be Išvadų)

Opel Signum yra netipiškas automobilis, bandęs suderinti sedano eleganciją, universalo praktiškumą ir limuzino erdvę gale. Jo stipriosios pusės – išskirtinė "FlexSpace" sistema, komfortiška pakaba (ypač su IDS+), geras stabilumas greitkelyje ir potencialiai gausi įranga. Tačiau jis turi ir trūkumų: specifinis dizainas ne visiems patinka, pradinė bagažinės talpa nėra didelė, o kai kurie varikliai ir komponentai gali būti problematiški ir brangiai remontuojami. Kruopščiai pasirinkus patikimesnę versiją (pvz., 1.8 benzinas, 1.9 CDTI 120 AG) ir radus gerai prižiūrėtą egzempliorių, Signum gali būti įdomus, erdvus ir komfortiškas automobilis už patrauklią kainą tiems, kam standartiniai vidutinės klasės modeliai atrodo per daug nuobodūs ir kas vertina erdvę gale labiau nei maksimalią bagažinės talpą.

Tags:

Panašūs įrašai: