Automobilių Parkavimo Taisyklės: Viskas, Ką Turite Žinoti

Automobilio statymas – kasdienė daugelio vairuotojų realybė, tačiau kartu tai ir sritis, apipinta gausybe taisyklių, niuansų ir potencialių nesusipratimų. Nuo siaurų senamiesčio gatvelių iki erdvių prekybos centrų aikštelių, nuo daugiabučių kiemų iki laikinų stovėjimo vietų renginių metu – visur galioja specifiniai reikalavimai, kurių nežinojimas ar ignoravimas gali lemti ne tik baudas, bet ir sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams ar net pavojingas situacijas. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime automobilių parkavimo taisykles Lietuvoje, pradedant nuo pačių specifiškiausių situacijų ir palaipsniui pereinant prie bendrųjų principų, siekiant suteikti kuo išsamesnį vaizdą tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems vairuotojams.

I. Konkretūs veiksmai ir situacijos: Sustojimas, stovėjimas ir manevravimas

Sustojimo ir stovėjimo sąvokų skirtumai

Pirmiausia, būtina aiškiai atskirti dvi esmines sąvokas, kurias Kelių eismo taisyklės (KET) traktuoja skirtingai:sustojimą irstovėjimą. Tai fundamentalus skirtumas, nuo kurio priklauso daugelio taisyklių taikymas.

Sustojimas apibrėžiamas kaip transporto priemonės sustabdymasne ilgesniam laikui, nei reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti, arba kroviniui pakrauti ar iškrauti. Svarbu pabrėžti, kad sustojimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su šiais veiksmais. Jei vairuotojas išlipa ir nueina, net ir trumpam, tai jau nebelaikoma sustojimu.

Stovėjimas yra transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, nei reikalinga minėtiems veiksmams atlikti, arba sustabdymas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su keleivių ar krovinių aptarnavimu. Iš esmės, jei transporto priemonė paliekama be vairuotojo (arba vairuotojas yra joje, bet neatlieka įlaipinimo/išlaipinimo/krovimo veiksmų), tai laikoma stovėjimu.

Šis atskyrimas yra kritiškai svarbus, nes daugelyje vietų, kur draudžiama stovėti, sustoti minėtiems tikslams gali būti leidžiama (pvz., po ženklais „Stovėti draudžiama“), tačiau vietose, pažymėtose ženklu „Sustoti draudžiama“, draudžiami abu veiksmai.

Pagrindiniai automobilio pozicionavimo principai

Bendroji taisyklė numato, kad transporto priemones leidžiama sustoti ir stovėtidešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje. Jeigu kelkraščio nėra arba jis netinkamas (pvz., per siauras, duobėtas), automobilis statomasvažiuojamosios dalies pakraštyje. Svarbu užtikrinti, kad automobilis netrukdytų kitiems eismo dalyviams.

Gyvenvietėse, keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir be tramvajų bėgių viduryje, leidžiama sustoti ir stovėti taip pat irkairėje kelio pusėje (išskyrus krovininius automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t). Tai ypač aktualu siaurose gatvėse, kur apsisukti būtų sudėtinga. Tačiau kairėje pusėje statyti galima tik tada, kai tai nesukelia pavojaus ir netrukdo eismui.

Statant automobilį lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui, jis turi būti pastatytas viena eile. Dviračiai, mopedai be priekabos gali būti statomi dviem eilėmis.

Stovėjimas paženklintose stovėjimo vietose

Kai stovėjimo vietos yra pažymėtos specialiomis linijomis (dažniausiai baltomis), vairuotojas privalo pastatyti transporto priemonębūtent šių linijų ribose. Itin svarbu neužvažiuoti ant linijų ir nepastatyti automobilio per arti gretimos vietos, taip apsunkinant ar net padarant neįmanomą kito automobilio pastatymą ar išvažiavimą. Netinkamas automobilio pastatymas, net jei jis telpa į vietą, bet trukdo kitiems, laikomas KET pažeidimu.

Jei yra nurodytas stovėjimo būdas (pvz., ženklas su papildoma lentele, nurodančia, kaip statyti automobilį – priekiu, galu, kampu į šaligatvį), privaloma laikytis šio nurodymo.

Lygiagretus parkavimas (paralelinis)

Tai manevras, dažnai keliantis iššūkių, ypač miestų centruose. Nors KET detaliai neaprašo pačios technikos, esminiai principai yra saugumas ir tikslumas. Paprastai rekomenduojama:

Privažiuoti lygiagrečiai prie priekyje stovinčio automobilio, paliekant maždaug pusės metro – metro atstumą šone. Jūsų automobilio galas turėtų būti maždaug vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu.
Įjungti atbulinę pavarą, įsitikinti saugumu (per veidrodėlius ir pasukus galvą) ir lėtai pradėti važiuoti atgal, sukant vairą į dešinę (link kelkraščio).
Kai automobilio vidurys pravažiuoja priekyje stovėjusio automobilio galą (arba kai galinis dešinysis ratas priartėja prie kelkraščio), pradėti tiesinti ratus, o vėliau sukti į kairę, kad automobilio priekis artėtų prie kelkraščio.
Ištiesinti automobilį, paliekant pakankamą atstumą tiek iki priekyje, tiek iki gale esančio automobilio.

Svarbiausia – atlikti manevrą lėtai, nuolat stebint aplinką ir neblokuojant eismo ilgiau nei būtina.

Statmenas ir įstrižas parkavimas

Šie būdai dažniausiai naudojami aikštelėse. Statant statmenai ar įstrižai, svarbu įvažiuoti į vietą taip, kad automobilis stovėtų per vidurį, nepažeidžiant linijų ir paliekant pakankamai vietos durelėms atidaryti tiek sau, tiek kaimyninių automobilių vairuotojams. Išvažiuojant atbulomis iš tokios vietos, būtina ypatingai atidžiai stebėti pravažiuojančius automobilius ir pėsčiuosius.

II. Vietos, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama: Kritinės zonos

KET numato ilgą sąrašą vietų, kur sustoti ir (arba) stovėti yra griežtai draudžiama dėl saugumo, eismo pralaidumo ar kitų svarbių priežasčių. Šių vietų žinojimas yra esminis.

Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas. Gyvenvietėse – ir arčiau kaip 5 metrai už jų (jei kelias turi po vieną juostą kiekviena kryptimi). Tai daroma siekiant užtikrinti gerą matomumą tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Sankryžose ir arčiau kaip 5 metrai nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo. Tai būtina, kad nebūtų trukdoma sukti kitiems automobiliams ir neužstojamas matomumas.
Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais. Išimtis – jei ten yra įrengtos specialios stovėjimo vietos. Draudimas susijęs su konstrukcijų apkrova ir matomumo ribojimu.
Tuneliuose. Dėl akivaizdžių saugumo priežasčių – ribota erdvė, prastas matomumas, sudėtinga evakuacija avarijos atveju.
Geležinkelio pervažose ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų. Tai viena pavojingiausių zonų, todėl bet koks trukdymas čia yra absoliučiai neleistinas.
Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus.
Ant vejos, skiriamosios juostos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžia kelio ženklai arba stovėjimo būdas nurodytas prie ženklo). Net jei tik vienu ratu užvažiuojama ant vejos ar šaligatvio – tai jau pažeidimas. Būtina atkreipti dėmesį į miesto tvarkymo taisykles, kurios dažnai numato baudas už želdinių naikinimą. Kaip minima viename iš šaltinių, taisyklės numato ne tik žmonių saugumą, bet ir gamtos tausojimą. Vykdami iškylauti, automobilius statykite tik tam skirtose vietose.
Dviračių takuose arba dviračių juostose. Tai trukdo dviratininkams ir kelia jiems pavojų.
Arčiau kaip 15 metrų nuo maršrutinio transporto sustojimo aikštelės (arba ženklo), o jei jos nėra – arčiau kaip 15 m nuo sustojimo ženklo. Jei sustojimo aikštelė pažymėta zigzagine geltona linija, draudžiama sustoti ir stovėti visoje šia linija pažymėtoje zonoje. Tai užtikrina netrukdomą visuomeninio transporto privažiavimą.
Ten, kur sustojusi transporto priemonė padarytų neįmanomą kitų transporto priemonių eismą (pvz., siauroje gatvėje) arba trukdytų pėstiesiems.
Išvažiuojamosiose gatvėse iš kiemų, teritorijų ar garažų ir arčiau kaip 5 metrai nuo jų abiejose pusėse. Tai užtikrina matomumą išvažiuojantiems.
Neįgaliųjų stovėjimo vietose (pažymėtose specialiu ženklu ir/arba simboliu), jei transporto priemonė neturi neįgaliojo automobilio statymo kortelės.
Vietose, pažymėtose kelio ženklu „Sustoti draudžiama“ (ženklas 332) arba „Stovėti draudžiama“ (ženklas 333). Po ženklu „Stovėti draudžiama“ leidžiama sustoti keleiviams įlaipinti/išlaipinti ar kroviniui pakrauti/iškrauti. Po ženklu „Sustoti draudžiama“ draudžiami abu veiksmai. Dažnai šių ženklų galiojimo zona nurodoma papildomomis lentelėmis (atstumas, kryptis, laikas).
Ant ištisinės geltonos linijos, žyminčios vietas, kur sustoti ir stovėti draudžiama, nubrėžtos važiuojamosios dalies krašte arba ant bordiūro viršaus.
Ant nutrūkstamos geltonos linijos, žyminčios vietas, kur stovėti draudžiama, nubrėžtos važiuojamosios dalies krašte arba ant bordiūro viršaus. Čia leidžiama sustoti keleiviams ar kroviniui.
Antroje eilėje šalia kitų stovinčių transporto priemonių (dvigubas parkavimas).

Svarbu atsiminti, kad šie draudimai galioja visą parą, jei nenurodyta kitaip ženklais ar lentelėmis.

III. Specializuotos parkavimo zonos ir taisyklės

Mokamos stovėjimo zonos

Daugelyje miestų, ypač centrinėse dalyse, yra įrengtos mokamos automobilių stovėjimo zonos. Jos žymimos specialiais kelio ženklais „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ arba tiesiog ženklu „P“ su informacija apie mokėjimo būdus ir tarifus.

Mokėjimo būdai: Paprastai galima atsiskaityti parkomatuose (monetomis, kartais kortele), SMS žinute arba naudojantis mobiliosiomis programėlėmis (pvz., „m.Parking“, „uniPark“ ir kt.). Svarbu atidžiai perskaityti instrukcijas ant parkomato ar programėlėje ir įsitikinti, kad mokėjimas atliktas teisingai (pasirinkta teisinga zona, įvestas teisingas automobilio numeris, pasirinktas norimas stovėjimo laikas).

Laiko limitai ir tarifai: Skirtingose zonose (paprastai žymimos spalvomis – mėlyna, raudona, geltona, žalia) gali galioti skirtingi tarifai ir maksimalus leistinas stovėjimo laikas. Dažnai savaitgaliais ar švenčių dienomis stovėjimas būna nemokamas arba taikomi mažesni tarifai. Visa ši informacija nurodoma ant ženklų.

Kontrolė: Mokamose zonose nuolat patruliuoja kontrolieriai arba naudojamos automatinės numerių nuskaitymo sistemos. Nesumokėjus už stovėjimą arba viršijus apmokėtą laiką, skiriama bauda.

Privačios aikštelės: Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurios aikštelės, net ir atviros (pvz., prie prekybos centrų, biurų pastatų), yra privačios. Jose gali galioti specifinės taisyklės (pvz., nemokamas stovėjimas tam tikrą laiką, po kurio taikomas mokestis, arba stovėjimas tik klientams). Prie įvažiavimo į tokias aikšteles paprastai būna informaciniai stendai su taisyklėmis. Kaip nurodyta viename iš šaltinių, transporto priemonių stovėjimo aikštelė gali būti privati teritorija, kur stovėjimas mokamas 24 val. per parą. Būtina atidžiai skaityti taisykles.

Miestų infrastruktūra nuolat plečiasi. Pavyzdžiui, kaip skelbiama, Klaipėdos mieste 2025 metais planuojama įrengti daugiau kaip 2 tūkst. naujų parkavimo vietų, kas rodo augantį poreikį ir savivaldybių pastangas jį patenkinti.

Gyvenamosios zonos ir daugiabučių kiemai

Gyvenamosiose zonose (pažymėtose specialiu ženklu) ir daugiabučių namų kiemuose galioja specifinės taisyklės:

Greičio ribojimas: Dažniausiai leidžiamas greitis yra 20 km/h.
Pėsčiųjų pirmenybė: Pėstieji turi pirmenybę prieš transporto priemones, tačiau neturi trukdyti jų eismui be reikalo.
Stovėjimas: Leidžiama stovėti tik specialiai tam skirtose ir paženklintose vietose. Jei tokių vietų nėra, stovėti leidžiama taip, kad nebūtų trukdoma pėstiesiems ir transporto eismui. Griežtai draudžiama statyti automobilius ant vejos, vaikų žaidimo aikštelėse, blokuoti įvažiavimus ar praėjimus.
Rezervuotos vietos: Kai kuriuose kiemuose tam tikros stovėjimo vietos gali būti rezervuotos konkretiems gyventojams ar įstaigoms (pažymėtos numeriais ar kitais ženklais). Statyti automobilį tokioje vietoje gali tik teisę į ją turintis asmuo. Kaip teisingai pastebėta, daugiabučių kiemuose kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos.
Stovėjimas su įjungtu varikliu: Gyvenamosiose zonose draudžiama stovėti su įjungtu varikliu ilgiau nei būtina (paprastai laikoma iki 5 minučių).

Neįgaliųjų stovėjimo vietos

Šios vietos yra skirtos tik transporto priemonėms, pažymėtoms neįgaliojo automobilio statymo kortele. Kortelė turi būti padėta matomoje vietoje už priekinio stiklo. Statyti automobilį neįgaliojo vietoje neturint tam teisės yra rimtas pažeidimas, už kurį gresia nemaža bauda. Šios vietos paprastai būna arčiau įėjimų, platesnės, kad būtų patogiau išlipti ar įlipti neįgaliojo vežimėliu.

Krovinių iškrovimo/pakrovimo zonos

Kartais įrengiamos specialios zonos, skirtos tik kroviniams iškrauti ar pakrauti. Jos žymimos atitinkamais ženklais, dažnai su nurodytu laiko limitu (pvz., „Ne ilgiau kaip 30 min.“). Šiose zonose leidžiama tik sustoti minėtiems tikslams, o ne stovėti ilgesnį laiką ar nesusijus su krovinių operacijomis.

Laikini apribojimai

Reikia būti atidiems dėl laikinų stovėjimo apribojimų, kurie gali būti įvedami dėl gatvių remonto, renginių, valymo darbų ir pan. Apie tai paprastai informuoja laikini kelio ženklai.

IV. Kelio ženklai ir ženklinimas: Vaizdinė informacija vairuotojui

Kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas yra pagrindiniai informacijos šaltiniai apie stovėjimo tvarką konkrečioje vietoje. Jų supratimas ir gebėjimas teisingai interpretuoti yra būtinas.

Svarbiausi kelio ženklai, susiję su stovėjimu:

Ženklas 528 „Stovėjimo vieta“ (P): Nurodo vietą, skirtą automobiliams statyti. Gali būti su papildomomis lentelėmis, nurodančiomis stovėjimo būdą, laiką, mokamas paslaugas, kryptį ir pan.
Ženklas 332 „Sustoti draudžiama“: Draudžia bet kokį sustojimą ir stovėjimą ženklo galiojimo zonoje (paprastai iki artimiausios sankryžos, gyvenvietės pabaigos arba kito ženklo, atšaukiančio draudimą).
Ženklas 333 „Stovėti draudžiama“: Draudžia stovėjimą, bet leidžia sustoti keleiviams įlaipinti/išlaipinti ar kroviniui pakrauti/iškrauti. Galiojimo zona – kaip ir ženklo 332.
Ženklas 550 „Gyvenamoji zona“: Nurodo zonos pradžią, kurioje galioja specialios eismo ir stovėjimo taisyklės.
Ženklas 551 „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
Ženklas 533 „Stovėjimo zona“: Nurodo teritoriją, kurioje stovėjimas leidžiamas tik nurodytomis sąlygomis (pvz., mokamas, riboto laiko).
Ženklas 534 „Stovėjimo zonos pabaiga“.
Papildomos lentelės: Jos patikslina pagrindinio ženklo reikšmę (pvz., galiojimo laiką, dieną, atstumą, stovėjimo būdą, neįgaliųjų stovėjimą, mokamas paslaugas ir t.t.). Labai svarbu atkreipti dėmesį į šias lenteles. Pavyzdžiui, ženklas „Stovėti draudžiama“ su lentele, nurodančia darbo dienas nuo 8 iki 18 val., reiškia, kad kitu laiku stovėti galima.

Horizontalusis ženklinimas:

Balta ištisinė arba punktyrinė linija: Žymi stovėjimo vietos ribas. Automobilis turi tilpti tarp šių linijų.
Mėlyna linija: Dažnai naudojama mokamose stovėjimo zonose arba neįgaliųjų vietoms žymėti (kartu su simboliu).
Geltona ištisinė linija (važiuojamosios dalies krašte arba ant bordiūro): Nurodo vietą, kur sustoti ir stovėti draudžiama.
Geltona punktyrinė (nutrūkstama) linija (važiuojamosios dalies krašte arba ant bordiūro): Nurodo vietą, kur stovėti draudžiama, bet leidžiama sustoti keleiviams ar kroviniui.
Geltona zigzaginė linija: Žymi maršrutinio transporto sustojimo vietą. Šioje zonoje sustoti ir stovėti draudžiama.
Neįgaliojo simbolis (vežimėlis): Žymi stovėjimo vietą, skirtą neįgaliesiems.

Vairuotojas privalo vadovautis tiek ženklais, tiek ženklinimu. Jei ženklo ir ženklinimo reikalavimai prieštarauja vieni kitiems, pirmenybė teikiama kelio ženklui.

V. Teisinis reglamentavimas ir atsakomybė

Kelių eismo taisyklės (KET)

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis automobilių stovėjimą Lietuvoje, yra Kelių eismo taisyklės. Kaip teisingai paminėta, KET yra atskiras skyrius (XII skyrius „Sustojimas ir stovėjimas“), kuriame detaliai išdėstytos visos susijusios nuostatos. Šis skyrius apima net 28 punktus, kas rodo temos svarbą ir sudėtingumą. Kiekvienas vairuotojas privalo išmanyti šio skyriaus reikalavimus.

Kontrolė ir baudos

Už stovėjimo taisyklių pažeidimus atsakingos institucijos yra policija ir savivaldybių viešosios tvarkos skyriai ar įgaliotos įstaigos (pvz., „Susisiekimo paslaugos“ Vilniuje, „Klaipėdos keleivinis transportas“ Klaipėdoje ir kt., priklausomai nuo miesto). Kontrolė vykdoma tiek patruliuojant pareigūnams, tiek naudojant stacionarias ar mobilias kameras.

Baudos už netinkamą parkavimą gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo. Pavyzdžiui:

Stovėjimas neleistinoje vietoje (po draudžiamaisiais ženklais, ant šaligatvio, perėjoje, sankryžoje ir pan.).
Stovėjimas nesumokėjus mokesčio mokamoje zonoje arba viršijus apmokėtą laiką.
Stovėjimas neįgaliojo vietoje neturint tam teisės.
Stovėjimas ant vejos ar žaliojoje zonoje.
Stovėjimas trukdant eismui ar pėstiesiems.

Baudos dydis nustatomas Administracinių nusižengimų kodekse ir gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.

Automobilio nuvežimas (evakuacija)

Tam tikrais atvejais, kai netinkamai pastatytas automobilis kelia pavojų eismo saugumui, akivaizdžiai trukdo eismui (pvz., blokuoja važiuojamąją dalį, įvažiavimą) arba yra paliktas stovėti neįgaliojo vietoje, jis gali būti priverstinai nuvežamas į saugojimo aikštelę. Tokiu atveju automobilio savininkui tenka padengti ne tik baudą už pažeidimą, bet ir transportavimo bei saugojimo išlaidas, kurios gali būti nemažos.

VI. Bendrieji principai, etiketas ir platesnis kontekstas

Stovėjimo etiketas ir kultūra

Be formalių KET reikalavimų, egzistuoja ir nerašytos stovėjimo etiketo taisyklės, rodančios vairuotojo kultūrą ir pagarbą kitiems:

Palikti pakankamai vietos: Statant automobilį, ypač lygiagrečiai, reikėtų palikti protingą tarpą iki priekyje ir gale esančių automobilių, kad jie galėtų lengvai išvažiuoti. Aikštelėse svarbu palikti pakankamai vietos durelėms atidaryti.
Neblokuoti: Niekada nepalikti automobilio taip, kad jis blokuotų kitą automobilį, įvažiavimą į kiemą, garažą ar praėjimą pėstiesiems.
Statyti tiesiai: Paženklintose vietose statyti automobilį tvarkingai, lygiagrečiai linijoms, neužimant dviejų vietų.
Atsižvelgti į kaimynus: Daugiabučių kiemuose stengtis statyti automobilį taip, kad jis kuo mažiau trukdytų kitiems gyventojams (pvz., neužstatyti langų, jei įmanoma).
Informuoti apie gedimą: Jei automobilis sugedo ir negalite jo patraukti iš draudžiamos vietos, palikite avarinio sustojimo ženklą ir, jei įmanoma, raštelį su savo telefono numeriu už priekinio stiklo.

Saugumo aspektai

Statant automobilį, ypač tamsiu paros metu ar nuošalesnėse vietose, reikėtų pagalvoti ir apie saugumą: rinktis apšviestas vietas, nepalikti vertingų daiktų matomoje vietoje, įjungti signalizaciją.

Aplinkosauga

Stovėjimo taisyklės prisideda ir prie aplinkosaugos. Draudimas statyti ant vejos saugo želdinius. Reikalavimas išjungti variklį stovint gyvenamosiose zonose mažina oro taršą ir triukšmą. Vairuotojai turėtų vengti ilgai stovėti su įjungtu varikliu ir kitose vietose, jei tai nėra būtina.

Technologijų įtaka

Technologijos keičia parkavimo įpročius. Mobiliosios programėlės leidžia lengvai rasti laisvas vietas, sumokėti už stovėjimą, gauti priminimus apie besibaigiantį laiką. Kai kuriuose miestuose diegiamos „protingo parkavimo“ sistemos su davikliais, rodančiais užimtas/laisvas vietas realiu laiku. Ateityje tikėtinas dar didesnis technologijų integravimas, įskaitant elektromobilių įkrovimo vietų plėtrą ir specialias taisykles joms.

Iššūkiai ir ateities tendencijos

Didėjantis automobilių skaičius miestuose kelia vis didesnius parkavimo iššūkius. Vietų trūkumas, spūstys ieškant vietos, konfliktai tarp vairuotojų – tai kasdienės problemos. Todėl miestai investuoja į infrastruktūros plėtrą (daugiaaukštės aikštelės, požeminiai garažai), skatina naudotis viešuoju transportu, dviračiais ar dalijimosi paslaugomis. Parkavimo taisyklių griežtinimas ir efektyvesnė kontrolė taip pat yra priemonės, skirtos valdyti situaciją.

Automobilių statymas yra neatsiejama vairavimo dalis, reikalaujanti atidumo, taisyklių išmanymo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams bei aplinkai. Nuo specifinių manevrų ir draudžiamų zonų iki bendrųjų principų ir teisinio reglamentavimo – visapusiškas šios srities supratimas padeda išvengti baudų, konfliktų ir prisideda prie sklandesnio bei saugesnio eismo.

Tags: #Automobiliu #Automobili

Automobilių Parkavimo Taisyklės Lietuvoje: Išsamus Gidas