Naujų automobilių kainos Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Posted on by

Naujo automobilio įsigijimas yra reikšmingas finansinis sprendimas daugeliui Lietuvos gyventojų ir namų ūkių. Kainos, modelių įvairovė, technologinės naujovės ir rinkos tendencijos nuolat kinta, todėl suprasti veiksnius, lemiančius galutinę sumą, kurią pirkėjas sumoka už naują transporto priemonę, yra itin svarbu. Šiame straipsnyje gilinamasi į naujų automobilių kainodarą Lietuvoje, pradedant nuo konkrečių segmentų ir modelių analizės, pereinant prie kainas formuojančių veiksnių ir baigiant platesniu rinkos kontekstu bei ateities perspektyvomis. Siekiama pateikti kuo išsamesnį vaizdą, apimantį skirtingus požiūrius – nuo techninių specifikacijų iki ekonominių ir socialinių aspektų.

Mažų miesto automobilių (A ir B segmentai) kainų specifika

Pradėkime nuo pačių kompaktiškiausių ir dažnai pigiausių naujų automobilių – A ir B segmentų. Šios transporto priemonės tradiciškai orientuotos į miesto gyventojus, jaunus vairuotojus ar kaip antras automobilis šeimoje. Jų pagrindiniai privalumai – manevringumas, ekonomiškumas degalų sąnaudų atžvilgiu ir, žinoma, santykinai žema pradinė kaina.

A segmentas, kartais vadinamas "miesto automobiliukų" segmentu (pvz., Toyota Aygo X, Hyundai i10, Kia Picanto), pasižymi pačiomis kompaktiškiausiomis dimensijomis. Jų kainos Lietuvoje paprastai prasideda nuo maždaug14 000 - 16 000 eurų už bazinę komplektaciją. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir šiame segmente galutinė kaina gali gerokai išaugti pasirinkus galingesnį variklį (jei toks siūlomas), automatinę pavarų dėžę ar papildomą komforto bei saugumo įrangą. Pavyzdžiui, aukštesnės komplektacijos A segmento modelis su ryškesne išvaizda ir daugiau technologijų gali kainuoti ir virš 18 000 eurų.

B segmentas yra vienas populiariausių Lietuvoje. Čia karaliauja tokie modeliai kaip Toyota Yaris, Skoda Fabia, Volkswagen Polo, Hyundai i20, Renault Clio, Peugeot 208 ar Opel Corsa. Šie automobiliai jau erdvesni nei A segmento atstovai, dažnai siūlo platesnę variklių gamą (įskaitant hibridines versijas) ir daugiau įrangos galimybių. Bazinės B segmento modelių kainos prasideda maždaug nuo16 000 - 19 000 eurų. Tačiau populiariausios, gerai sukomplektuotos versijos su automatinėmis pavarų dėžėmis, moderniomis informacinėmis sistemomis ir vairuotojo pagalbos sistemomis dažnai kainuoja20 000 - 25 000 eurų ar net daugiau, ypač jei renkamasi hibridinė pavara (pvz., Toyota Yaris Hybrid).

Šiuose segmentuose kainų jautrumas yra ypač didelis. Gamintojai konkuruoja siūlydami patrauklias finansavimo sąlygas, riboto leidimo modelius su papildoma įranga už mažesnę kainą ar ilgesnes garantijas. Tačiau pirkėjai turėtų kritiškai vertinti bazinės kainos etiketę – ji dažnai reiškia minimalią įrangą, mažos galios variklį ir ribotą spalvų pasirinkimą. Praktikoje dauguma pirkėjų renkasi bent vidutinės komplektacijos modelius, kurių kaina yra pastebimai aukštesnė.

Kompaktinės klasės (C segmentas) automobiliai: universalumo kaina

C segmentas, dar vadinamas kompaktine klase arba "Golf klase", ilgą laiką buvo populiariausias Europoje, įskaitant Lietuvą. Šiam segmentui priklauso tokie etaloniniai modeliai kaip Volkswagen Golf, Toyota Corolla, Kia Ceed, Hyundai i30, Skoda Octavia, Ford Focus, Peugeot 308, Opel Astra. Šie automobiliai siūlo gerą kompromisą tarp dydžio, praktiškumo, komforto ir kainos. Jie pakankamai erdvūs nedidelei šeimai, patogūs ilgesnėse kelionėse, bet vis dar gana kompaktiški miestui.

Kainų diapazonas C segmente yra gerokai platesnis nei B segmente. Bazinės versijos su hečbeko kėbulu ir benzininiu varikliu gali prasidėti nuo maždaug22 000 - 25 000 eurų. Tačiau šis segmentas pasižymi didele kėbulų tipų įvairove (hečbekai, sedanai, universalai) ir plačia variklių gama (benzininiai, dyzeliniai, švelnieji hibridai (MHEV), tradiciniai hibridai (HEV), iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV)).

Populiariausi pasirinkimai – vidutinės komplektacijos modeliai su universalo kėbulu (ypač populiarūs Lietuvoje dėl praktiškumo) ir ekonomišku, bet pakankamai galingu varikliu bei automatine pavarų dėže – dažniausiai kainuoja27 000 - 35 000 eurų. Pavyzdžiui, gerai įrengtas Kia Ceed SW, Toyota Corolla Touring Sports Hybrid ar Skoda Octavia Combi patenka būtent į šį kainų rėžį.

Renkantis iš tinklo įkraunamą hibridą (PHEV), kaina gali šoktelėti dar aukščiau, dažnai viršijant35 000 - 40 000 eurų ribą. Nors PHEV modeliai siūlo galimybę važiuoti vien elektra trumpus atstumus ir mažesnes degalų sąnaudas, jų pradinė kaina yra ženkliai didesnė dėl brangesnės baterijos ir sudėtingesnės technologijos. Šiame segmente taip pat ryškėja skirtumai tarp "masinių" ir "premium" gamintojų. Nors techniškai C segmentui priklauso ir Audi A3, BMW 1 serija ar Mercedes-Benz A klasė, jų kainodara yra visiškai kitokia, pradinės kainos lengvai perkopia 30 000 eurų ribą, o geriau sukomplektuoti modeliai kainuoja 40 000 eurų ir daugiau.

SUV ir krosoveriai: populiarumo kainos dėsniai

Pastarąjį dešimtmetį SUV (Sport Utility Vehicle) ir krosoveriai tapo absoliučiais rinkos favoritais visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Jų populiarumą lemia aukštesnė sėdėsena, suteikianti geresnį matomumą ir saugumo jausmą, erdvesnis salonas (lyginant su panašaus dydžio hečbekais), didesnė prošvaisa, praverčianti prastesniais keliais ar tiesiog įveikiant miesto bortelius, ir solidi išvaizda. Šis segmentas yra itin platus ir segmentuojamas į kelias klases:

  • Maži SUV/krosoveriai (B-SUV): Sukurti ant B segmento platformų (pvz., Toyota Yaris Cross, Volkswagen T-Cross/Taigo, Renault Captur, Peugeot 2008, Ford Puma, Nissan Juke, Hyundai Kona, Kia Stonic). Jų kainos prasideda maždaug nuo20 000 - 23 000 eurų už bazinius modelius. Gerai sukomplektuotos versijos su automatinėmis dėžėmis ir populiaresniais varikliais kainuoja25 000 - 30 000 eurų. Hibridinės ar elektrinės šio segmento versijos (pvz., Hyundai Kona Electric, Peugeot e-2008) gali kainuoti ir virš35 000 eurų.
  • Kompaktiniai SUV/krosoveriai (C-SUV): Bene pats populiariausias segmentas Lietuvoje, kuriam atstovauja tokie modeliai kaip Toyota RAV4, Kia Sportage, Hyundai Tucson, Volkswagen Tiguan, Nissan Qashqai, Skoda Karoq, Peugeot 3008, Renault Austral. Bazinės kainos čia prasideda nuo maždaug28 000 - 32 000 eurų. Tačiau vidutinės ir aukštesnės komplektacijos modeliai su populiaresniais varikliais (dažnai hibridiniais), visų varančiųjų ratų pavara (AWD) ir gausia įranga kainuoja35 000 - 45 000 eurų. Hibridinės (HEV) ir iš tinklo įkraunamos hibridinės (PHEV) versijos yra ypač populiarios, bet ir brangesnės – jų kainos gali siekti ar viršyti50 000 eurų.
  • Vidutinio dydžio ir dideli SUV (D-SUV ir aukščiau): Čia patenka erdvesni, dažnai septynviečiai modeliai (pvz., Toyota Highlander, Kia Sorento, Hyundai Santa Fe, Skoda Kodiaq, Volkswagen Touareg, Peugeot 5008) bei premium segmento atstovai (BMW X3/X5, Mercedes-Benz GLC/GLE, Audi Q5/Q7, Volvo XC60/XC90). "Masinių" gamintojų D-SUV kainos prasideda maždaug nuo40 000 - 45 000 eurų ir gali kilti iki60 000 eurų ar daugiau. Premium segmento SUV kainos startuoja nuo maždaug55 000 - 60 000 eurų ir lengvai perkopia80 000 - 100 000 eurų ribą už galingesnes ir geriau sukomplektuotas versijas.

Akivaizdu, kad SUV segmentas pasižymi milžiniška kainų ir galimybių įvairove. Būtent čia gamintojai dažnai siūlo naujausias technologijas, galingiausius variklius ir prabangiausią įrangą, kas tiesiogiai atsispindi kainoje. Pirkėjai moka ne tik už dydį ir praktiškumą, bet ir už statusą bei mados tendencijas.

Vidutinės ir verslo klasės sedanai bei universalai (D ir E segmentai)

Nors sedanų ir universalų populiarumas sumažėjo dėl SUV invazijos, D ir E segmentai vis dar turi savo pirkėjų ratą, ypač tarp verslo klientų ir tų, kurie vertina klasikinį komfortą bei vairavimo savybes. Tipiški D segmento atstovai – Volkswagen Passat, Skoda Superb, Peugeot 508, Mazda 6. E segmentui priskiriami premium gamintojų modeliai – BMW 5 serija, Mercedes-Benz E klasė, Audi A6.

D segmento "masinių" gamintojų modelių kainos prasideda maždaug nuo33 000 - 38 000 eurų. Gerai sukomplektuoti variantai su galingesniais varikliais, automatinėmis dėžėmis ir gausia įranga dažnai kainuoja40 000 - 50 000 eurų. Šiame segmente ypač vertinami universalai (pvz., Passat Variant, Superb Combi) dėl jų praktiškumo.

Premium E segmento sedanų ir universalų kainos startuoja nuo maždaug55 000 - 60 000 eurų ir gali lengvai pasiekti80 000 - 100 000 eurų ar net daugiau, priklausomai nuo variklio, komplektacijos ir papildomos įrangos sąrašo. Šie automobiliai siūlo aukščiausio lygio komfortą, naujausias technologijas ir prestižą.

Elektromobiliai (EV): nauja realybė ir jos kaina

Elektromobilių rinka Lietuvoje sparčiai auga, skatinama tiek technologinės pažangos, tiek valstybės paramos. Tačiau jų kainos vis dar yra reikšmingas veiksnys. EV kainodarą labiausiai lemia baterijos kaina, kuri sudaro didelę dalį automobilio savikainos.

Mažesni elektromobiliai, techniškai priklausantys B ar C segmentams (pvz., Peugeot e-208, Opel Corsa Electric, MG4, Renault Megane E-Tech, Volkswagen ID.3, Cupra Born, Kia Niro EV, Hyundai Kona Electric), kainuoja maždaug nuo35 000 iki 45 000 eurų prieš valstybės kompensaciją. Ši kompensacija (šiuo metu 5000 eurų naujam EV) gali sumažinti pradinę kainą, tačiau ji vis tiek išlieka didesnė nei panašaus dydžio vidaus degimo varikliu varomų automobilių.

Populiarūs vidutinio dydžio elektriniai SUV ir sedanai (pvz., Tesla Model 3/Model Y, Volkswagen ID.4/ID.5, Skoda Enyaq iV, Hyundai Ioniq 5, Kia EV6, Ford Mustang Mach-E, Audi Q4 e-tron, BMW i4/iX3, Mercedes-Benz EQA/EQB/EQC) kainuoja gerokai daugiau. Jų kainos dažniausiai prasideda nuo45 000 - 50 000 eurų ir gali kilti iki60 000 - 70 000 eurų ar daugiau už versijas su didesne baterija, dviem varikliais (AWD) ir aukštesne komplektacija.

Premium segmento elektromobiliai (pvz., Tesla Model S/Model X, Porsche Taycan, Audi e-tron GT, Mercedes-Benz EQS/EQE/EQS SUV, BMW iX/i7) kainuoja nuo80 000 eurų ir gali lengvai viršyti150 000 eurų.

Svarbu paminėti, kad nors pradinė EV kaina yra didesnė, jų eksploatacinės išlaidos (elektros kaina vs. degalų kaina, mažesnės priežiūros išlaidos dėl paprastesnės mechaninės konstrukcijos) gali būti mažesnės, ypač turint galimybę įkrauti automobilį namuose naktį pigesniu tarifu. Taip pat Lietuvoje EV yra taikomos tam tikros lengvatos (nemokamas parkavimas kai kuriose zonose, galimybė važiuoti A juosta). Vis dėlto, bendras nuosavybės kaštų (TCO - Total Cost of Ownership) skaičiavimas yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio individualių veiksnių.

Bendrieji veiksniai, formuojantys naujų automobilių kainas

Pereinant nuo konkrečių segmentų prie bendresnių dėsningumų, svarbu suprasti veiksnius, kurie daro įtaką visų naujų automobilių kainoms Lietuvoje.

1. Gamintojo kaštai ir prekės ženklo įvaizdis:

  • Gamybos kaštai: Tai apima medžiagų kainas (plienas, aliuminis, plastikas, retieji metalai baterijoms), darbo jėgos kaštus gamyklose, mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) investicijas į naujas technologijas (variklius, saugumo sistemas, autonominio vairavimo funkcijas, programinę įrangą). Šie kaštai nuolat auga dėl infliacijos, griežtėjančių aplinkosaugos ir saugumo reikalavimų.
  • Prekės ženklo pozicionavimas: Premium prekių ženklai (pvz., BMW, Mercedes-Benz, Audi, Porsche, Lexus) gali taikyti didesnį antkainį dėl savo įvaizdžio, kokybės suvokimo, naudojamų medžiagų ir siūlomų technologijų lygio. "Masiniai" gamintojai (pvz., Volkswagen, Toyota, Kia, Hyundai, Skoda) konkuruoja kainos ir kokybės santykiu, o "biudžetiniai" prekių ženklai (pvz., Dacia) orientuojasi į kuo žemesnę kainą, aukodami tam tikrus komforto ar technologijų elementus.

2. Komplektacija ir papildoma įranga:

  • Trimų lygiai: Kiekvienas modelis paprastai siūlomas kelių komplektacijos lygių (pvz., bazinis, vidutinis, aukščiausias). Skirtumas tarp bazinės ir aukščiausios komplektacijos kainos gali siekti 30-50% ar net daugiau. Aukštesnėse komplektacijose įtraukiama daugiau komforto įrangos (odos salonas, šildomos/ventiliuojamos sėdynės, panoraminis stoglangis), pažangesnės technologijos (didesni ekranai, geresnė garso sistema, projekcinis ekranas (HUD)), galingesni varikliai, didesni ratlankiai, LED ar Matrix LED žibintai.
  • Papildoma įranga: Be standartinių komplektacijų, pirkėjai gali rinktis iš ilgo papildomos įrangos sąrašo – nuo specifinės spalvos, kablio priekabai, iki pažangiausių vairuotojo asistentų paketų. Kiekvienas papildomas pasirinkimas didina galutinę automobilio kainą. Kartais kelių tūkstančių eurų vertės papildoma įranga gali sudaryti reikšmingą dalį bazinės automobilio kainos.

3. Variklio tipas ir galia:

  • Technologijos kaina: Tradiciškai dyzeliniai varikliai buvo brangesni už benzininius dėl sudėtingesnės konstrukcijos. Šiandien hibridinės (HEV), iš tinklo įkraunamos hibridinės (PHEV) ir ypač elektrinės (EV) pavaros yra ženkliai brangesnės už vidaus degimo variklius (VDV) dėl baterijų, elektros variklių ir galios elektronikos kainos.
  • Galia ir efektyvumas: Galingesni to paties tipo varikliai paprastai kainuoja daugiau. Taip pat naujesni, efektyvesni ir mažiau taršūs varikliai reikalauja didesnių kūrimo ir gamybos investicijų, kas atsispindi kainoje.

4. Mokesčiai ir rinkliavos:

  • Pridėtinės vertės mokestis (PVM): Lietuvoje standartinis PVM tarifas (šiuo metu 21%) taikomas naujų automobilių pardavimo kainai ir sudaro reikšmingą jos dalį.
  • Registracijos mokestis: Nuo 2020 m. Lietuvoje įvestas automobilio registracijos mokestis, kurio dydis priklauso nuo automobilio CO2 emisijos. Nors jis mokamas registruojant automobilį, gamintojai ir pardavėjai į tai atsižvelgia formuodami kainodarą ir komunikuodami automobilio patrauklumą. Mažiau taršūs automobiliai (įskaitant EV) šio mokesčio nemoka arba moka mažiau, kas gali būti papildomas stimulas rinktis ekologiškesnę transporto priemonę.
  • Importo muitai: Automobiliams, pagamintiems už Europos Sąjungos ribų (ir jei nėra laisvosios prekybos sutarčių), gali būti taikomi importo muitai, kurie taip pat įskaičiuojami į galutinę kainą.

5. Pasiūla ir paklausa bei rinkos dinamika:

  • Pasaulinės tendencijos: Tokie veiksniai kaip puslaidininkių trūkumas (kuris buvo ypač aktualus 2021-2023 m.), žaliavų kainų svyravimai, logistikos grandinių sutrikimai (pvz., dėl pandemijos ar geopolitinių įvykių) tiesiogiai veikia automobilių gamybos apimtis ir terminus, o tai savo ruožtu lemia kainų augimą ir ilgesnius laukimo terminus.
  • Vietinė paklausa: Konkrečių segmentų ar modelių populiarumas Lietuvoje taip pat veikia kainas. Jei tam tikro modelio paklausa viršija pasiūlą, pardavėjai turi mažiau paskatų siūlyti nuolaidas.
  • Konkurencija tarp pardavėjų: Kelių tos pačios markės ar konkuruojančių markių atstovų buvimas regione skatina konkurenciją, kuri gali pasireikšti nuolaidomis, specialiomis akcijomis ar palankesnėmis finansavimo sąlygomis.
  • Valiutų kursai: Nors Lietuva yra euro zonoje, automobilių gamintojai veikia pasaulinėje rinkoje. Euro kurso svyravimai kitų valiutų (pvz., JAV dolerio, Japonijos jenos, Pietų Korėjos vono, Kinijos juanio) atžvilgiu gali turėti įtakos importuojamų automobilių ar jų komponentų savikainai ir galutinei kainai eurais.

6. Pardavėjo marža ir rinkodaros kaštai:

  • Atstovybės antkainis: Kiekvienas oficialus automobilių pardavėjas taiko savo antkainį, kuris padengia salono išlaikymo, darbuotojų atlyginimų, rinkodaros, garantinio aptarnavimo ir kitas išlaidas bei užtikrina pelną. Ši marža gali skirtis priklausomai nuo prekės ženklo, modelio populiarumo ir pardavėjo strategijos.
  • Rinkodara ir reklama: Gamintojai ir pardavėjai investuoja į reklamą, renginius, bandomuosius važiavimus, kad pritrauktų pirkėjus. Šios išlaidos taip pat yra įskaičiuotos į automobilio kainą.

Lietuvos naujų automobilių rinkos ypatumai

Analizuojant kainas, svarbu atsižvelgti į keletą Lietuvos rinkos specifikų.

Rinkos dydis ir struktūra: Lietuva yra santykinai nedidelė rinka, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Tai reiškia, kad importuotojai ir pardavėjai turi mažesnes derybines galias su gamintojais dėl kainų ar specialių versijų. Taip pat mažesnėje rinkoje gali būti ribotesnis tam tikrų nišinių modelių ar komplektacijų pasirinkimas "iš sandėlio", todėl dažniau tenka užsakinėti automobilį iš gamybos ir laukti.

Naudotų automobilių rinkos įtaka: Lietuvoje yra labai aktyvi ir didelė naudotų automobilių rinka, į kurią daug automobilių atkeliauja iš Vakarų Europos ir JAV. Tai daro spaudimą naujų automobilių pardavimams, ypač pigesniuose segmentuose. Pirkėjai dažnai lygina naujo, bet bazinės komplektacijos automobilio kainą su kelerių metų senumo, bet aukštesnės klasės ir geresnės komplektacijos naudotu automobiliu. Šis veiksnys verčia naujų automobilių pardavėjus ieškoti būdų, kaip pabrėžti naujo automobilio privalumus (garantija, naujausios technologijos, mažesnės eksploatacinės išlaidos, galimybė sukomplektuoti pagal save).

Pirkėjų prioritetai: Nors tendencijos panašios į europines (auga SUV ir EV populiarumas), Lietuvos pirkėjai tradiciškai daug dėmesio skiria praktiškumui (todėl populiarūs universalai ir didesni SUV), degalų ekonomijai ir automobilio likutinei vertei. Prekės ženklo patikimumo reputacija taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Pastaraisiais metais pastebimas augantis susidomėjimas hibridinėmis ir elektrinėmis pavaromis, tačiau aukštesnė jų kaina vis dar yra barjeras daugeliui pirkėjų.

Finansavimo svarba: Didelė dalis naujų automobilių Lietuvoje įsigyjama lizingu ar su paskola. Todėl palūkanų normos, lizingo bendrovių pasiūlymai ir pradinio įnašo dydis yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys automobilio įperkamumą. Pardavėjai dažnai bendradarbiauja su finansų institucijomis siūlydami specialias finansavimo akcijas.

Ateities perspektyvos ir kainų tendencijos

Žvelgiant į ateitį, naujų automobilių kainas Lietuvoje ir toliau veiks keletas esminių tendencijų:

Elektrifikacija: Perėjimas prie elektrinių pavarų yra neišvengiamas dėl ES reglamentų ir gamintojų strategijų. Tikėtina, kad EV kainos palaipsniui mažės dėl didėjančių gamybos mastų, technologijų atpigimo (ypač baterijų) ir stiprėjančios konkurencijos. Tačiau artimiausius kelerius metus EV greičiausiai išliks brangesni už panašaus dydžio VDV automobilius. Hibridinės technologijos (HEV, PHEV) išliks svarbiu tarpiniu etapu daugeliui pirkėjų.

Technologijų integracija: Automobiliai tampa vis labiau kompiuterizuoti – su didesniais ekranais, nuolatinio ryšio galimybėmis, programinės įrangos atnaujinimais per nuotolį (OTA), pažangesnėmis vairuotojo pagalbos sistemomis (ADAS) ir autonominio vairavimo elementais. Šios technologijos didina automobilių funkcionalumą ir saugumą, bet kartu didina jų kūrimo ir gamybos kaštus bei galutinę kainą.

Reguliacinė aplinka: Griežtėjantys aplinkosaugos (CO2 emisijų) ir saugumo reikalavimai verčia gamintojus diegti brangesnes technologijas (pvz., sudėtingesnes išmetamųjų dujų valymo sistemas, papildomus jutiklius ir kameras ADAS sistemoms). Tai neišvengiamai didina automobilių kainas.

Ekonominė situacija: Infliacija, palūkanų normų pokyčiai, gyventojų perkamoji galia ir bendra ekonominė būklė Lietuvoje bei pasaulyje turės tiesioginės įtakos naujų automobilių paklausai ir kainoms.

Gamybos ir tiekimo grandinės: Nors aštriausias puslaidininkių trūkumas praeityje, geopolitinė įtampa, prekybos karai ar kiti pasauliniai įvykiai gali bet kada sutrikdyti tiekimo grandines ir paveikti gamybos kaštus bei automobilių prieinamumą.

Apibendrinant galima teigti, kad naujų automobilių kainos Lietuvoje yra sudėtingas reiškinys, priklausantis nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo konkretaus modelio specifikacijų ir komplektacijos iki pasaulinių ekonominių ir technologinių tendencijų bei vietinės rinkos ypatumų. Supratimas apie šiuos veiksnius leidžia pirkėjams geriau orientuotis rinkoje, objektyviau palyginti skirtingus pasiūlymus ir priimti labiau pagrįstą sprendimą renkantis naują transporto priemonę.

Tags: #Automobili #Automobiliai

Panašūs įrašai: